Jaunystė – kas tai?

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:49

Visuose žodynuose jaunimo apibrėžimas yra sumažintas iki vienos bendros sąvokos. Jaunystė – tai tam tikras amžiaus laikotarpis, kai žmogus auga, jo perėjimas iš vaikystės į pilnametystę. Pažvelkime atidžiau, kas būdinga šiam amžiaus tarpsniui.

Jaunystės apibrėžimas

Jaunystė – tai perėjimas į savarankišką suaugusiųjų gyvenimą. Psichologai nustato ankstyvos jaunystės, tai yra vyresniojo mokyklinio amžiaus, ribas nuo 15 iki 18 metų, o vėlyvojo - nuo 18 iki 23 metų. Pasibaigus jaunystės laikotarpiui, fizinis viso organizmo vystymasis jau baigtas. Šio etapo psichologiniai kriterijai yra savimonės ugdymas, apsisprendimas profesijoje, perėjimas į pilnametystę.

Ankstyvosios jaunystės laikotarpiu nustatomi profesiniai interesai, darbo poreikis, aktyvumas visuomenėje, kuriami gyvenimo planai. Vaikystė ir paauglystė asmenybės raidoje yra kaimynystėje, tačiau laipsniškas perėjimas iš vienos stadijos į kitą daro paauglius labiau nepriklausomus nuo suaugusiųjų, jie bando įsitvirtinti visuomenėje. Komandoje, be bendro bendravimo, šiame amžiuje auga glaudesnių individualių santykių poreikis,priedai.

Jaunystėje formuojasi ir moralinė sąmonė, ugdomos tam tikros gyvenimo orientacijos, idealai, pasaulėžiūra, pilietinės savybės. Sudėtingos, atsakingos užduotys nepalankiomis visuomenės ir socialinėmis sąlygomis dažnai sukelia psichologinius konfliktus tiek su tėvais, tiek su visa visuomene. Elgesio nukrypimų gali atsirasti tiek berniukams, tiek mergaitėms.

Ankstyvoji jaunystė. Funkcijos

Perėjus į ankstyvos jaunystės laiką, plečiasi žmogui prieinamų socialinių vaidmenų, susijusių su tam tikra gyvenimo veikla, spektras. Šiame amžiuje įvyksta nemažai reikšmingų socialinių įvykių, tokių kaip paso gavimas, galimybė susituokti, atsakomybė už nusikalstamas veikas, rinkimų teisė.

Jaunystėje jau reikia apsispręsti, apsispręsti dėl profesijos pasirinkimo, kurti tolimesnius gyvenimo planus. Artima aplinka ir visuomenė pradeda spausti, skubėti renkantis profesiją. Kad jaunas vyras nepasiklystų atliekant šią sunkią užduotį, jam reikia pagalbos. Apsisprendimas tokiame pasirinkime yra pagrindinis naujas formavimas, jaunatviškos asmenybės įgijimas.

Pagrindinis ankstyvosios jaunystės bruožas yra gyvenimo planų kūrimas. Jaunuolis jau pradeda žvelgti į dabartį iš ateities taško. Jis kuria planus, perspektyvas, bet tik sulaukęs vėlyvos jaunystės gali pradėti juos įgyvendinti.

Psichologinės vėlyvosios jaunystės savybės

Vėlyva paauglystė, kurios metai patenka į 18 metų, pagrindinė užduotissuteikia profesijoje apsisprendimą ir įsitvirtinimą. Tai daugiapakopis ir daugiamatis procesas. Šiuo metu svarbu išryškinti visuomenės uždavinius, formuoti individualų gyvenimo būdą, kuriame profesija bus viena pagrindinių dalių. Apsisprendimas profesijoje – tai visa eilė užduočių, kurias individui iškelia visuomenė. Jas reikia spręsti nuosekliai per tam tikrą nustatytą laikotarpį. Sprendimai turi būti priimami etapais, išlaikant pusiausvyrą tarp asmeninių polinkių ir pageidavimų, visuomenės poreikių ir reikalavimų.

Vėlyvosios paauglystės laikotarpiu jau stabilios susiformavusios psichologinės nuostatos leidžia priimti realius sprendimus, būti visiškai atsakingam už savo veiklą ir prisiimti atsakomybę už kitus.

Socialiniai motyvai, pagrindinės jaunystės problemos

Jaunystė – tai gyvenimo laikotarpis, kai žmogus turi tam tikrų motyvų, charakterizuojančių jo veiklą. Jaunimas kupinas energijos, šviesių vilčių ateičiai, todėl vadovaujasi tokiais veiksniais kaip:

• Tikėjimas, kad reikia nuolatinio tobulėjimo, tai yra tęstinio mokymosi.
• Apsisprendimas profesijoje yra būtinas pasiruošimas tolimesniam savarankiškam gyvenimui.
• Savęs motyvacija – tai noras gauti naudos visuomenei.

Jaunimui būdinga daugybė gyvybiškai svarbių klausimų, iš kurių pagrindiniai yra šie:

• Būsimos veiklos srities pasirinkimas. Siejamas su gebėjimais, prioritetinėmis žiniomis, jau įgytomis tam tikroje srityje.
• Gyvenimo vertybės, kuriosapsisprendė visuomenės sąžinės dėka.
• Tarpasmeniniai santykiai.
• Socialinis aktyvumas, pasireiškiantis dalyvavimu bet kuriuose renginiuose.
• Suformuota pasaulėžiūra esminiais klausimais.
• Interesų sfera ir gyvenimo poreikiai, lemiantys materialinių poreikių plėtrą.
• Rasti vietą visuomenėje.
• Ieškoma atsakymo į klausimą apie gyvenimo prasmę, taip pat apie žmogaus paskirtį.

Profesionalus apsisprendimas

Jaunystė – tai gyvenimo etapas, kai tenka susidurti su profesiniu apsisprendimu. Psichologai jį skirsto į 4 etapus:

1. Vaikystėje, jau žaidimo metu, vaikas praranda tam tikrus bet kokios profesijos elementus.
2. Paauglystėje vaikai fantazuoja ir mato save viena ar kita forma (profesija).
3. Jaunystėje jau prasideda preliminarus profesijos pasirinkimas. Čia ateina tos ar kitos veiklos rūšies rūšiavimas, įvertinimas, pirmiausia interesų, paskui paties mokinio gebėjimų, galų gale, vertybių sistemos pagrindu.
4. Rezultatas – profesijos pasirinkimas, priimant sprendimą dėl konkrečių veiksmų (stojimo į tam tikrą įstaigą).

Rekomendacijos suaugusiems

Jaunystės esmė – maksimalizmas, todėl reikia atsižvelgti į veiksnius, kurie turėjo įtakos profesijos pasirinkimui, objektyvias ir subjektyvias sąlygas: socialinę ir finansinę padėtį, pretenzijų lygį ir informacijos turinį, tėvų išsilavinimą.. Verta paminėti, kad daugelispaauglių siekia užimti aukštesnę poziciją nei jų šeimos nariai. Įdomus faktas – daugeliui pretendentų atrodo, kad tėvų išsilavinimas yra svarbesnis už materialinę gerovę.

Jaunimas rinkdamasis profesiją dažnai vadovaujasi visuomenės nuomone, juos traukia elitas, profesijos prestižas. Tačiau tuo pat metu jie turi atsižvelgti į tai, kad konkurencija šioje veiklos srityje bus daug didesnė. Norėdami čia pasiekti tikslus, turėsite parodyti visas savo stiprias asmenines savybes.

Jei mokinys neturi tam tikrų pomėgių, gali būti sunku pasirinkti profesiją. Būna ir atvirkščiai, jau vaikystėje pasirinkęs specialybę būsimasis stojantysis apie jokias alternatyvas nebenori girdėti. Ką daryti? Abiem atvejais reikalinga kompetentinga pedagoginė korekcija, išmintingas tėvų požiūris. Viso tyrimo metu reikėjo plėsti vaiko akiratį, supažindinti su daugybe specialybių, kalbėti apie įvairias veiklos rūšis. Antruoju atveju jaunuoliui reikia paaiškinti, ar galima imtis atsarginių priemonių, kad ateityje jis nesusidurtų su nusivylimu.

Draugystė ir meilė

Jaunystės kelias būtinai eina per jausmus, tokius kaip draugystė ir meilė. Dažniausiai įsimyli 16-18 metų merginos, rečiau 12-15 metų vaikinai, tai parodė tyrimo apklausa.

Meilė jaunystėje atsiranda dėl kelių veiksnių. Tai brendimas ir noras turėti mylimą žmogų, kuriam galėtum atskleisti slapčiausias paslaptis,ir emocinio prisirišimo poreikis, nes paauglystės metu vienišumo jausmas ypač išryškėja.

Jaunatviškuose tarpusavio santykiuose draugystė ir meilė yra tiesiog neatsiejami dalykai. Vienas dažnai veda prie kito. Merginos ir vaikinai aktyviai ieško partnerių, intymių kontaktų. Jie tiesiog negali ilgai būti vieni. Kartais vyresni mokiniai taip įsitraukia į šiuos santykius, kad pamiršta apie kitus gyvenimo aspektus. Suaugusieji taktiškai, pasitikėdami turėtų padėti „nusileisti iš dangaus“, nurodyti kitas gyvenimo vertybes.