Trumpas vaiko liežuvio kirpimas: nuotrauka, apkarpymas

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:51

Liežuvio pūslelinė yra gleivinės audinio gabalėlis, jungiantis liežuvį su apatine burnos dalimi. Jis yra išlenktos formos ir paprastai tęsiasi nuo organo vidurio iki dantenų vidurinių apatinių smilkinių srityje.

Dažnai žmonės gimsta su frenulio defektu, o tada jis yra trumpas, jo pagrindas yra arba toliau nei liežuvio vidurys, arba net prie jo krašto. Šio defekto nustatymas gula ant naujagimį apžiūrinčio neonatologo pečių, tačiau kartais jis nekreipia deramo dėmesio į frenulio būklę. Dėl šios priežasties kūdikis ateityje gali susidurti su daugybe problemų – nuo negalėjimo normaliai valgyti iki rimtų kalbos sutrikimų.

Koks turėtų būti vaiko liežuvio frenulis, kaip nustatyti patologijos buvimą ir ką daryti, jei įtarimai dėl defekto vis dėlto pasitvirtina – visa reikalinga informacija straipsnyje.

Kas tai?

Franulis turi būti tokio ilgio, kad liežuvis galėtų laisvai judėti burnoje, pasiekti viršutinius dantis ir lengvai judėti į priekį. Sunku atlikti šiuos veiksmus rodo, kad žmogus turi trumpą liežuvio frenulį. ATvaistui nuo šios patologijos buvo suteiktas pavadinimas "ankiloglosija".

5% naujagimių turi susidurti su panašia problema, įdomus faktas, kad ankiloglosija vyrams pasireiškia tris kartus dažniau nei moterims. Pasitaiko atvejų, kai liežuvis beveik visiškai imobilizuojamas dėl to, kad per trumpa gleivinė, sudaranti frenulį. Ši būklė vadinama „visiška ankiloglosija“.

Jei kamanos leidžia organui judėti, bet ribotai, tada kalbama apie dalinį sutrumpėjimą. Iškart po žmogaus gimimo raukšlę sudarantys audiniai yra ploni ir elastingi, juose trūksta kraujagyslių ir nervų galūnėlių. Todėl, esant dideliems defektams, frenulio pjūvis atliekamas tiesiai gimdymo kambaryje. Kartais neonatologas gali nuspręsti nesužaloti kūdikio, bet tada yra atidžiai stebimas.

Kurioje stadijoje diagnozuojama patologija?

Iš to, kas išdėstyta aukščiau, tampa aišku, kad vaiko liežuvio frenulis tikrinamas iškart po gimimo. Pirminį tyrimą atlieka pediatras. Apie rimtą ydą galime kalbėti, kai liežuvis yra imobilizuotas arba, kas taip pat kartais nutinka, nuleistas. Ši būklė kelia grėsmę normaliam kūdikio vystymuisi, nes organo judrumo trūkumas neleidžia čiulpti.

Jei problema nebuvo nustatyta iš karto, galime sakyti, kad liežuvio frenulis sutrumpėja tik iš dalies. Jis gali visai nesukelti problemų ar diskomforto rijimo ir čiulpimo metu, bet pasireikš vėliau, kai vaikui sueis 3-4 metai. TuoSu amžiumi vaikai pradeda aktyviai kalbėti. Jei mažylis turi akivaizdžių dikcijos problemų, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į pediatrą, kuris rekomenduos patikrinti frenulio būklę arba pats įvertinti jo padėtį. Ankiloglosiją gali patvirtinti vaikų odontologas arba logopedas. Pagal medicininius protokolus, kryptį chirurginei intervencijai su įpjovimu gali duoti tik logopedas arba pediatras, odontologas tokio sprendimo nepriima – jis yra tik procedūros vykdytojas.

Būna, kad trumpasis liežuvio frenulis apkarpomas jau suaugus, nes toks defektas nebūtinai sukelia dikcijos problemų, todėl lieka nepastebimas daugelį metų. Taip atsitinka, kai tai tik dalinis sutrumpinimas. Bet net ir šiek tiek pažeista membrana gali trukdyti montuoti dantų implantus ar protezus, tuomet odontologas gali pateikti nuomonę apie pjūvį suaugusiam ir net pagyvenusiam žmogui, kuris net nežino apie tokios problemos egzistavimą.

Liežuvio pūlinys ir žindymas

Didžiausias sutrumpintų kamanų pavojus naujagimiui yra netinkama mityba dėl netinkamo žindymo. Dėl šios priežasties laktacija gali ir nepagerėti, nes silpnas liežuvio paslankumas ir jo neišsivystymas neleis naujagimiui normaliai prisitvirtinti prie krūties ir teisingai užfiksuoti spenelio bei areolės. Kūdikiui tai kupina svorio trūkumo, problemų su pilvu. Mamai gali išsivystyti laktostazė – vaikas tiesiog negalės žįstiužpakalinis pienas.

Kad naujagimis serga ankilogosija, galite suprasti pagal šiuos požymius:

• jis negali tinkamai maitinti krūtimi;
• valgio metu jis nuolat meta į spenelį;
• iš jo burnos bėga pienas.

Mamos turėtų į tai atkreipti dėmesį net būdamas ligoninės gimdymo skyriuje. Laiku aptikę problemą, gydytojai padarys pjūvį su minimaliomis pasekmėmis vaikui. Naujagimių liežuvio frenulis užgyja labai greitai, procedūra beveik neskausminga, žaizda nekraujuoja ir neskaudės, o po dviejų valandų gleivinė jau traukiasi.

Kalbos problemos

Pastebimas dikcijos pažeidimas dėl ankiloglosijos, nes liežuvis negali pasiekti gomurio ir viršutinių dantų. Dėl to žmogui sunku ištarti gana daug raidžių: „Ж“, „Ш“, „Ш“, „Л“, „Р“ir „Ч“. Jei yra kalbos problemų, tikėtina, kad jų nepavyks ištaisyti atliekant artikuliacijos pratimus ir užsiėmimus pas defektologą. Konservatyvūs metodai turės matomą rezultatą tik esant nedideliam tam tikrų garsų tarimo sutrikimui.

Logopedas gali padėti pasakyti kalbą, bet jei ekspertai rekomenduoja operaciją, jie negali susidoroti su problema vien tik metodinių pratimų pagalba. Dar kartą pažymime, kad ankiloglosija ne visada sukelia kalbos defektus. Jei jų nėra, vaikui nereikia karpyti liežuvio frenulio. Be to, pati operacija nepadarys žmogaus kalbos suprantamos ir teisingos. Po procedūros pacientaspas logopedus teks mokytis mažiausiai šešis mėnesius.

Ką daryti?

Problemos sprendimas priklauso nuo defekto sunkumo. Gali būti, kad jums nereikės nieko daryti. Tačiau jei pacientas turi vieną iš toliau nurodytų požymių, tikėtina, kad frenulį vis tiek reikia apkarpyti:

• sunku kramtyti ir nuryti maistą;
• neteisingas garsų tarimas, neaiški dikcija;
• įkandimo patologija;
• dantenų ir kitų periodonto audinių ligos.

Naujagimio liežuvio pūslelinė dažniausiai karpoma net nenaudojant anestezijos, vyresniems vaikams ir suaugusiems operacijos vieta anestezuojama vietiniais vaistais.

Ar įmanoma apsieiti be operacijos?

Gana, jei frenulio sutrumpėjimas neturi įtakos paciento gyvenimo kokybei. Bet jei yra problemų, operacijos išvengti nepavyks. Apskritai šią procedūrą atlikti labai paprasta, nereikia hospitalizuoti ar pasiruošti. Kontraindikacija gali būti ūminės infekcinės ligos, onkologinės ligos, blogas kraujo krešėjimas, burnos ertmės gleivinės uždegimas. Tačiau bet kuriuo atveju negalite leisti, kad viskas vyktų sava vaga.

Tegul ši problema nekelia pavojaus gyvybei, bet gali ją gerokai sugadinti. Tėvai suinteresuoti nevilkinti problemos sprendimo, o operaciją atlikti kuo greičiau. Atsigavimas užtruks daug laiko ir geriau prieš tai išmokyti vaiką taisyklingai kalbėtimokyklose, kad nebūtų siunčiama į mokymo įstaigą, kurios specializacija yra darbas su vaikais, turinčiais kalbos sutrikimų.

Tradicinė chirurgija

Vaiko frenulė po liežuviu perpjaunama chirurginėmis žirklėmis. Tai yra vienos sekundės reikalas, bet tai gali turėti pasekmių. Padarius pjūvį naujagimiui, audiniai greitai suauga ir rizika, kad randas pasidarys šiurkštus, yra minimali. Vyresniems vaikams procedūra nėra tokia neskausminga. Žaizda gali kurį laiką kraujuoti ir sukelti diskomfortą vaikui, nors ji vis tiek greitai užgyja.

Bėda ta, kad po tradicinės operacijos žirklėmis ant kamanų gali atsirasti nedidelis defektas, kurį ateityje teks šalinti plastinės chirurgijos pagalba. Jo esmė slypi tame, kad randas išlyginamas perpjaunant jį per visą ilgį, tada suformuojamas taisyklingas poodinis atvartas ir liežuvio frenulio vieta perkeliama į reikiamą vietą. Naujoji „konstrukcija“tvirtinama sugeriamų siūlų pagalba. Chirurgas turi atlikti operaciją labai atsargiai, kad nebūtų pažeisti seilių liaukų šalinimo kanalai.

Pjovimas lazeriu

Liežuvio pjūvio pjūvis lazeriu yra švelnesnė procedūra, palyginti su tradicine operacija. Pjovimas atliekamas naudojant modernią įrangą ir naujausias technologijas. Lazeris leidžia atlikti tikslesnį pjūvį, po kurio kyla kraujavimo, randų,bakterinis žaizdos užteršimas. Vieta, kur buvo atlikta operacija, sugyja daug geriau ir greičiau, o pačią procedūrą lydi mažesnis skausmas. Per dvi valandas po jos pacientas gali valgyti, gerti ir kalbėti, o po dviejų dienų jis visiškai nejaučia ankstesnės intervencijos pasekmių.

Žaizdų gijimas: kaip elgtis po operacijos

Liežuvio frenulio plastika lazeriu iš esmės yra saugi procedūra. Tačiau po jo reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Kaip jau minėjome, valgyti negalima tik pirmas dvi valandas po operacijos, be to, per ateinančias septynias dienas reikėtų vengti valgyti burnos gleivinę dirginančio maisto – sūraus, aštraus ir rūgštaus. Taip pat turėtumėte vengti valgyti sausą ir kietą maistą. Po kiekvieno valgio turėsite praskalauti burną antiseptiniais tirpalais.

Mankšta po liežuvio pūlinio operacijos

Ateityje žmogui, kuriam buvo atliktas frenuluminis pjovimas, teks atlikti gana ilgą reabilitaciją. Jo esmė – atlikti pratimų kompleksą, kuris padeda ištempti frenulį, taip pat lavina liežuvio raumeninius audinius. Juos reikia atlikti kasdien, 15–20 minučių, darant mažas pertraukėles.

1. Kaitomis pakelkite išsikišusį liežuvį iki nosies ir žemyn iki smakro (20 kartų), tada į kairę ir dešinę (taip pat 20 kartų).
2. Plačiai atidarykite burną ir, liežuviu remdamiesi ant viršutinių dantų, paspauskite juos ant žandikaulio. Šioje pozicijoje turite būti maždaug 10 sekundžių.
3. Palaižykite lūpas stipriai išsikišusiu liežuviu – pirmiausia viršutinę dalį,tada apačioje.
4. Užmerkę burną, liežuvio galiuku palieskite vidinę skruostų pusę, bandydami stumti kuo stipriau.

Tokią veiklą reikės atlikti net tiems, kurie neturėjo kalbos problemų, o liežuvio frenulis buvo nupjautas dėl kitų požymių. Pažeidus dikciją, kompleksas papildomas kalbos aparato lavinimo pratimais. Taip pat gerina liežuvio kinesteziją. Kamanos, kurių nuotrauka pateikta aukščiau, jau buvo apipjaustytos. Bet jį reikia ištempti, kad žmogus dar galėtų kalbėti taisyklingai.

Kokia yra rizika, kad problema užsitęs?

Operaciją geriausia atlikti ankstyvame amžiuje. Būtent tada, kai jau atsirado problemų su dikcija, bet dar yra laiko jas sutvarkyti su mažiausiai laiko ir darbo sąnaudomis. Vaikams kalbos centro raida smegenyse baigiasi iki penkerių metų. Po to išmokyti vaiką taisyklingai kalbėti bus daug sunkiau. Todėl norint sutaupyti ir savo, ir savo jėgų, geriau atlikti elementarią operaciją, kai tik specialistas davė jai siuntimą. Tai sumažins vaiko problemas ateityje, padės jam greitai ir lengvai adaptuotis visuomenėje.