Sraigė Melania, kas ji? Sraigių laikymo sąlygos
Sraigė Melania, kas ji? Sraigių laikymo sąlygos
Anonim

Melaniją galima rasti kas antrame akvariume, tačiau žmonės prie jų taip pripratę, kad tokie gyventojai nelabai patraukia į save dėmesio. Kaip pažymėjo ekspertai, šios genties sraigių veisimu niekas neužsiima. Tačiau sraigėms melanijai tai mažai rūpi, ji puikiai gyvena akvariumuose ir nieko nekeis savo buveinėje. Apsaugoti savo akvariumą nuo tokios gyvos būtybės beveik neįmanoma. Taip, tai neturi prasmės, jie puikiai atlieka gyvojo drenažo vaidmenį akvariumo aplinkoje ir iš tokių sraigių nėra jokios žalos. Melanijos akvariumo sraigės paprastai vadinamos smėlio sraigėmis.

Pagrindinės melanijos sraigės gyvenimo sąlygos

Sraigė Melania
Sraigė Melania

Moliuskas randamas beveik visoje Afrikoje, Azijoje ir Australijoje, tačiau šių sraigių paplitimo geografija tuo neapsiriboja. Paprastai melanijos sraigė įsikuria įprastame telkinyje 1 metro gylyje, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai tokios sraigės apsigyveno 3-4 metrų gylyje. Šios būtybės sau daro minkštą guolį, kuriame yra smėlio, dumblo irmolio nuosėdos. Būtent tokiomis buveinės sąlygomis galima rasti didžiulių gyvenviečių. Plantacijose su padidinta pašaro doze nesunkiai galite rasti apie 35 tūkst. moliuskų.

Sraigių melanija daugiausia minta žemesniais dumbliais, organinėmis medžiagomis, kurios iki pusės sunaikinamos. Žodžiu, tokias sraiges galima pavadinti detritofagais. Gauti jiems maisto nėra sunku, nes dėl gana puraus dirvožemio jie juda rezervuaro dugnu ir neria gilyn į jo storį.

Melania kvėpuoja žiaunomis, todėl joms tereikia vandenyje ištirpusio deguonies. O reprodukcijai reikia ypatingo dėmesio, tai vyksta gyvo gimimo procese.

Melanijos sraigių veislės

Akvariumų literatūroje rašoma, kad yra tik viena melanijos rūšis – Melanoides tuberculata. Tačiau ši nuomonė yra klaidinga, nes iš tikrųjų šiai genčiai būdingos dar dvi rūšys, būtent Melanoides granifera ir Melanoides riqueti. Pirmosios rūšies sraigės gyvena mažose upėse ir upeliuose Malaizijoje, o antrosios rūšies sraigės aptinkamos gėluose Singapūro vandenyse.

melanijos akvariumo sraigės
melanijos akvariumo sraigės

Be šių rūšių, žinoma ir melanijos sraigė Melanoides turricula, tačiau šiuo metu mokslininkai daro išvadą, kad tai tik Melanoides tuberculata porūšis.

Nepaisant jų įvairovės, visos melanijos turi kūginį apvalkalą. Moliuskas gali nesunkiai uždaryti kriauklės žiotis kalkių dangteliu. Būtent ši danga padeda palaikyti moliuskui reikalingą mikroklimatą irpalankus rezultatas veikiant žalingiems aplinkos veiksniams. Tačiau verta paminėti, kad melanija yra gana atkakli ir gali atlaikyti gana aukštą temperatūrą bei didelį vandens druskingumą.

Melanoides tuberculata apibūdinimas

Akvariumų savininkai yra labiau susipažinę su Melanoides tuberculata. Melanijos sraigės akvariume apsigyveno ilgam. Kaip jie patenka į vidų, daugeliui vis dar yra paslaptis. Svarbiausia versija – šių būtybių perkėlimas su iš kitų šalių atvežtais augalais ir gyvūnais. Sustabdyti tokią migraciją beveik neįmanoma, nes ką tik gimusios sraigės yra tokios mažos, kad jas sunku pamatyti net su padidinamuoju stiklu.

Pagal savo struktūrą šios rūšies sraigės kiautas yra pailgas, ilgis siekia 35 mm, plotis 7 mm. Būdinga sraigės spalva yra pilka, sumaišyta su įvairiais alyvuogių, žalios ir rudos spalvos atspalviais.

Spiralės žiotyse esančios garbanos skiriasi ypatingu kontrastu, yra sodresnės spalvos. Čia matosi ryškiai bordo spalvos atspalviai, kurie kiekvienam moliuskui yra individualūs. Tokios sraigės retai aptinkamos paviršiuje, dažniau jos gyvena žemėje.

Skirtumas tarp Melanoides tuberculata ir Melanoides granifera

Melanijos sraigės akvariume
Melanijos sraigės akvariume

Melanoides granifera yra dar viena puiki akvariumo būtybė. Paprastai šios sraigės nuo savo giminaičių skiriasi didesniu patrauklumu. Jų spalva apima rudus ir pilkus tonus, todėl jie gerai išskiria iš kitų sraigių.

Šios rūšies sraigėsjos mėgsta šiltesnę buveinę, kaprizingai renkasi dirvą gyvenimui, bet gali gyventi ir be jos. Dažniausiai ši rūšis aptinkama smėlyje, nes dėl gana didelio kiauto skersmens kitoje dirvoje sraigėms gana sunku judėti į priekį. Šios sraigės nėra baisios ir pakankamai laiko praleidžia paviršiuje, jas dažnai galima pamatyti ant akmenų ir dreifuojančios medienos. Be to, šios sraigės yra ypač lėtos, o tai pasireiškia dauginimu, judėjimu ir net prisitaikymu.

Rekomenduojamas: