2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 06:01
Tarp daugelio bažnytinių švenčių yra viena, jei ne pati svarbiausia, bet ypač gerbiama – Viešpaties įžengimas į Jeruzalę. Slavų tautose jis buvo vadinamas Verbų sekmadieniu.
Po ilgos žiemos ir šešių savaičių pasninko artėja šviesi šventė. Ji švenčiama vienuolika šimtmečių. Gamtos pabudimas po šalčių dažniausiai patenka į Verbų sekmadienį. Šios dienos ženklai tikintiesiems reiškė daug.
Norint suprasti šventės prasmę, geriau atsigręžti į ištakas.
Kaip viskas prasidėjo?
Renginį, kuriuo prasidėjo Verbų sekmadienio minėjimas, aprašo visi evangelistai. Jėzus grįžo iš Betanijos po Lozoriaus prisikėlimo. Netikėtai jis nusprendė aplankyti Jeruzalę. Prie miesto vartų jį entuziastingai sutiko gyventojai. Ant jauno asilo jojantis Jėzus buvo šlovinamas giesmėmis, jam prie kojų mėtosi drabužiai, gėlės ir palmių šakelės.
Vietiniams kunigams nepatiko viskas, kas vyksta. Naujojo tikėjimo garbinimas kėlė grėsmę seniesiems pamatams. Reikėjo imtis tam tikrų priemonių ir nedelsiant.
Nusprendęs atiduoti mesiją Romos prokuroro teismui,jie žinojo, kad pasmerkia Jėzų mirčiai. Greitas nuosprendis ir egzekucija netruko sulaukti. Nuo tos dienos, kai Jėzus įžengė į miestą, liko penkios žemiškojo gyvenimo dienos.
Šventė neturi tikslios datos, bet nesunku nustatyti, kokia data yra Verbų sekmadienis. Visada yra paskutinis sekmadienis prieš Velykas.
Bažnytinio statuso šventė įgyta IV a. Į Kijevo Rusios teritoriją jis atkeliavo tik XX amžiuje ir tada buvo pradėtas vadinti Verbų sekmadieniu. Atšiauresnis klimatas neleido naudoti palmių šakų, o gluosniai slavams visada buvo sunkus augalas.
Šiuo metu šventę švenčia trys krikščionybės atšakos – stačiatikiai, protestantai ir katalikai. Juos vienija Verbų sekmadienis. Ženklai prieš šią dieną yra labai panašiai interpretuojami.
Palmių savaitė
Šeštoji Velykų (didžiosios) gavėnios savaitė vadinama Palme. Kiekviena diena turi specifinę prasmę ir išreiškiama ypatingu bažnytinių pamaldų vedimu. Šiomis dienomis ruošiamasi pagrindinei šventei, kuri vyks sekmadienį.
Pirmadienio rytas prasideda uošvių lankymu pas žentus. Manoma, kad dovanos įteikimas pirmąją Palmių savaitės dieną atneša taiką ir ramybę šeimai, vyras neįžeis žmonos.
Pagrindinis šių dienų k altininkas yra gluosnis. Ji yra stebima ir renkama. Ypatingai š altu pavasariu iš anksto įneša į namus, kad ant šakų išžydėtų pumpurai. Iš jo pinamos pynės, vainikai, gaminami šeimyniniai amuletai.
Artėjant palmeiSekmadienį ženklai tampa ypač svarbūs ir reikšmingi. Šiuo metu įprasta prognozuoti orus ir būsimą derlių beveik metams į priekį.
Lozoriaus šeštadienis
Kita Palmių savaitės šeštadienį švenčiama šventė – Lozoriaus prisikėlimas.
Jėzui buvo pasakyta, kad jo draugas ir bendražygis Lozorius iš Betanijos sunkiai serga, ir buvo paprašyta paskubėti. Nebuvo aišku, kodėl Kristus neskubėjo. Ir tik po žinios, kad Lozorius mirė, jis išvyko.
Kai jis atvyko į Betaniją, nuo jo mirties buvo praėję keturios dienos. Velionio artimuosius ir draugus apėmė gilus liūdesys. Jėzus nuoširdžiai meldėsi šalia olos, kur buvo palaidotas Lozorius.
Jis šaukėsi Dievo prašydamas padaryti stebuklą. Po maldos buvo atitrauktas įėjimą blokuojantis akmuo, o susirinkusieji išvydo prisikėlimo stebuklą. Lazaras, kuris mirė Bose prieš 4 dienas, pasirodė esąs gyvas.
Krikščionys Lozoriaus šeštadienį švenčia nuo IV amžiaus. Po trijų su puse amžiaus buvo sukurtas tam tikras šios dienos pamaldų laikymo kanonas. Giesmės pamaldų metu nurodo ne į atsitiktinį stebuklą, o į svarbų tikėjimo stiprinimo simbolį.
Po saulėlydžio, per vakaro pamaldas, pradedamos laiminti gluosnių šakos. Tai Verbų sekmadienio šventės pradžia.
Palmių sekmadienio šventė
Kaip minėta aukščiau, pagal bažnyčios kanonus Verbų sekmadienis prasideda šeštadienio vakarą. Tačiau pagrindinės pamaldos ir gluosnio palaiminimas vyksta sekmadienį.
Be kita ko, Rusijoje ši šventė įkūnija pabudimągamta po ilgos žiemos. Nenuostabu, kad šiaurės slavai šios dienos simboliu pasirinko gluosnį. Medis yra pavasario pranašas. Kai tik saulė sušildo orą, į šviesą išsirita purūs gumuliukai. Būtent jie ateinančiomis šiltomis dienomis tiki.
Ortodoksai krikščionys Verbų sekmadienį švenčia su džiaugsmu. Kaip ši diena švenčiama Rusijoje? Įvairaus amžiaus žmonės sekmadienio rytą eina į artimiausią bažnyčią palaiminti gluosnių šakų. Bažnyčios parapijiečiai stovi pamaldose, meldžiasi ir dalyvauja giesmėse. Grįžus namo įprasta šiek tiek atsegti namus gluosniu, linkint sveikatos ir malonės.
Šventintos šakos dedamos prie ikonų, pinamos į kasas, daromos amuletai, prikalamos prie ūkinių pastatų. Po metų, naujos šventės išvakarėse, gluosnis sudeginamas.
Jei žinote tikslią šventės datą, galite pasiruošti iš anksto. Kaip apskaičiuoti, kokia data tam tikrais metais bus švenčiamas Verbų sekmadienis? Norėdami nustatyti datą, turite žinoti, kurią dieną bus Velykos. Likus lygiai savaitei iki Viešpaties prisikėlimo, švenčiamas Jėzaus Kristaus įėjimas į Jeruzalę.
Ko nedaryti
Verbų sekmadienis yra svarbi krikščionių šventė. Bet koks darbas šią dieną yra nepageidautinas. Kai kurie net nerekomenduoja gaminti. Šiuolaikiniame pasaulyje viskas yra daug paprasčiau. Yra paslaugų ir profesijų, kurios apima kasdienį darbą, neatsižvelgiant į kalendorines datas. Bet jei nėra jokio ypatingo poreikio jokiam verslui, tada, žinoma, geriauatidėti.
Seniau moterims šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, kaip ir per Apreiškimą. Akivaizdu, kad dabar tai vargu ar įmanoma. Nors ilgų garbanų savininkai gali laikytis draudimo. Supinti plaukai, uždengti skarele viršuje, gali ištverti dieną be šukavimo.
Kokie kiti draudimai galioja Verbų sekmadienį? Visiškai nepriimtina – atsiduoti rijavimui. Šeštosios pasninko savaitės pabaiga nereiškia gausios puotos. Truputis vyno, gavėnios patiekalai su augaliniu aliejumi, žuvis – šventinio stalo pagrindas.
Naudoti dirbtines gluosnio šakas griežtai draudžiama. Jie nenešami į bažnyčią ir neapšlakstomi švęstu vandeniu.
Šventinės tradicijos
Pagrindinė ir pagrindinė šventės tradicija – gluosnių šakų pašventinimas. Manoma, kad jų turi būti lygiai tiek, kiek žmonių yra šeimoje. Kai kurioms tautoms iš šių šakų pinami šeimos amuletai. Jų jėga didelė. Jie saugo namus nuo nedorų žmonių ir ugnies, apsaugo nuo uraganų ir potvynių, nuo skurdo, nevilties ir ligų.
Verbų sekmadienį orų ir derliaus ženklai ypač patikimi. Jas ištisos kartos palaiko šeimos. Tai ypač svarbu su žemės ūkiu užsiimantiems gyventojams.
Tradicija dėti monetas į duoną kilusi iš B altarusijos. Taigi galima nustatyti, kam seksis ir klestės visus metus.
Kai kuriose vietovėse įprasta į karstą įdėti pašventintas šakas, kadmiręs žmogus. Ši tradicija siekia pačią krikščionybės pradžią. Tikima, kad gluosnio dėka galima įžengti pro rojaus vartus ir ten pasveikinti Išganytoją. Be kita ko, gluosnis yra gyvybės ir pabudimo simbolis.
Verbų sekmadienis išlaiko daug gražių ir įdomių tradicijų. Nesunku sužinoti, kaip ji švenčiama kituose regionuose ir šalyse. Vyresni žmonės yra informacijos lobynas. Jie mielai ja pasidalins.
Tradiciniai gluosnių turgūs. Šią pramogą ypač mėgsta vaikai, nes pagrindinis produktas – saldumynai. Be to, siūlomos malonios smulkmenos buičiai ir tas pats gluosnis, surinktas į puokštes ir papuoštas kaspinėliais bei popieriniais angelais.
Iš pašventintos šakos išaugęs medis padaugina namų turtus. Todėl iš bažnyčios atneštos puokštės dedamos į vandenį ir atidžiai stebima, ar neatsiras šaknų.
Apeigos ir papročiai
Daugelis liaudies ženklų Verbų sekmadienį jau seniai išaugo į ritualus, papročius ir ritualus.
Jei gyvenate netoli upės, pabandykite į vandenį nuleisti gluosnio šaką. Jei ji nuplauks nuo tavęs, artimiausiu metu namuose tikimasi gerovės.
Ant stogo pritvirtintos šakos apsaugos namo gyventojus nuo ligų ir dvasinių kančių.
Jei sudeginsite pašventintų gluosnių kekę ir išsaugosite pelenus, tai apsaugos namus nuo žaibo ir ugnies.
Vaikų plakimas šakomis per šventę yra labiausiai paplitęs ritualas. Su kiekvienu smūgiu kalbama apie apsaugą nuo piktos akies ir linkima sveikatos.
Ir čia dar vienasvienas paprotys didinti turtus. Visiškai uždraudus šią dieną ką nors veikti, vis tiek rekomenduojama sodinti kambarinę gėlę storais apvaliais lapais. Jei gėlė bus priimta ir greitai auga, galite būti tikri, kad turtai ateis į namus.
Verbų sekmadienio apeigos – tai tradicijos, kilusios iš laiko miglos. Jais tikėti, stebėti ar – kiekvienas sprendžia pats. Vieniems tai yra gyvenimo principas, o kitiems tai tik gražus poilsio dienos papildymas.
Šventinto gluosnio naudojimas liaudies medicinoje
Ilgą laiką buvo manoma, kad gluosnis turi didžiulę gydomąją galią. Apšlaksčius švęstu vandeniu, jis padauginamas kelis kartus. Kaip panaudoti Verbų sekmadienį iš bažnyčios atneštas šakeles? Ką su jais daryti, kad pagerėtų sveikata? Štai keletas gluosnio naudojimo medicinoje pavyzdžių:
- Vartodami šakų nuovirą, galite atsikratyti galvos skausmo, karščiavimo, karščiavimo, nemigos.
- Nuoru įtrynus skaudamas vietas, malšinami reumatiniai skausmai.
- Gluosnio užpilas ant degtinės padės susidoroti su žarnyno infekcijomis ir sutrikimais.
- Lapai gali išgydyti žaizdas.
- Pašventusių atvirų pumpurų rijimas padeda nuo nevaisingumo.
- Kūdikiai geriau miega po maudymosi gluosnio šakelėmis užpiltame vandenyje.
Virba liaudies medicinoje naudojama visur, kur ji auga, ir turi pelnytą pagarbą.
Liaudies ženklai
Liaudies Verbų sekmadienio ženklai jau seniai įtrauktikasdienybė. Jie perduodami iš vyresniųjų jaunesniems ir tampa mūsų gyvenimo dalimi.
Rami saulėti orai žada šiltą nevėjuotą vasarą ir gausų derlių. Stiprus vėjas žadėjo vėsų orą.
Š alta, bet giedra diena suteikė vilties vasariniams javams.
Verbų sekmadienis be šalčio padidina vaisių gausos tikimybę.
Žydinčių auskarų skaičius taip pat buvo būsimo derliaus rodiklis.
Ir šią dieną įprasta mintyse pasikviesti mylimą žmogų, ir susitikimas tikrai įvyks.
Kiekvienais metais daugelį šimtmečių bažnyčia atveria duris kiekvienam, kuris tiki išganymu. Verbų sekmadienis – šventė, simbolizuojanti tikėjimo galią, jo atgimimą. Gluosnių šakos ir puokštės atneša namams ramybę ir apsaugą. Po pirmųjų saulės spindulių širdyse gimsta viltis geriausio. Ir net jei ši diena kupina daug liūdesio, ji vis tiek yra šviesaus Kristaus sekmadienio ir visos žmonijos išganymo pranašas.
Rekomenduojamas:
Vestuvės balandžio mėnesį: ženklai, prietarai ir tradicijos
Svarbiausias įvykis žmogaus gyvenime yra jo vestuvės. Jis labai atsakingai nori surengti vestuvių šventę, registraciją metrikacijos įstaigoje. Pavasarį nusprendę susirišti jaunuoliai atsižvelgs į viską, kas susiję su vestuvėmis balandžio mėnesį: liaudies ženklus, tradicijas ir, žinoma, orų prognozę
Vestuvių ženklai ir prietarai. Ženklai nuotakai ir jaunikiui
Vestuvių ženklai nėra tik prietarų rinkinys. Kiekvieno iš jų kilmė turi paprastą ir gana žemišką paaiškinimą. Kiekvienas iš ženklų turi reikšmę. Nereikėtų pamiršti ir prietarų, net jei į juos nežiūrima rimtai, taip pat nereikia vengti tradicinių ritualų – sukimosi po miestą, vestuvinio kepalo ir kitų
Ženklai vestuvėms: kas galima, ko negalima tėvams, svečiams, jaunavedžiams? Papročiai ir ženklai vestuvėms nuotakai
Vestuviniai darbai labai įdomūs tiek jaunavedžiams, tiek jų artimiesiems, artimiesiems ir svečiams. Kiekviena smulkmena apgalvota, kiekviena šventės minutė, kuria siekiama sutvarkyti jaunųjų laimę. Žodžiu, vestuvės! Ženklai ir papročiai šią iškilmingą dieną tampa ypač aktualūs. Jų tikslas – apsaugoti sutuoktinius nuo nesėkmių vedybinėje laimėje ir išsaugoti meilę ilgus metus
Pagilinkime, kas yra Verbų sekmadienis
Šiame straipsnyje noriu pakalbėti apie tai, kas yra Verbų sekmadienis ir iš kur kilo jo šaknys. Istorinė šios temos dalis nagrinėjama išsamiau
Verbų sekmadienis: šventės istorija, tradicijos, ženklai
Verbų sekmadienis – švari, šviesi, kupina džiaugsmo šventė. Iš kur jis pas mus atėjo ir ką nešiojasi savyje - pasakys šis straipsnis
