Kaip atpratinti vaiką nuo melo: psichologiniai metodai ir technikos, patarimai ir gudrybės
Kaip atpratinti vaiką nuo melo: psichologiniai metodai ir technikos, patarimai ir gudrybės
Anonim

Tikriausiai kiekvienam tėvui ilgainiui kyla klausimas: "Kaip atpratinti vaiką nuo melo?" Kažkas jų klausia gerokai anksčiau, nei šeimoje atsiranda vaikai. Tačiau kiti rimtai nerimauja, kai tiesiogiai susiduria su problema. Tačiau pagalba sprendžiant tokią sudėtingą ir prieštaringą problemą nepakenks kiekvienam tėvui. Be to, geriau kreiptis ne į psichologus, kurie uždirba pinigus iš šeimos problemų (ir todėl retai prisideda prie efektyvaus jų sprendimo), o į savo išmintį, logiką ir vaiko pažinimą.

Kodėl vaikai meluoja?

Galbūt šis klausimas yra pats svarbiausias. Jei pavyksta rasti atsakymą į jį, tada pusė darbo jau atlikta. Deja, su juo susidoroti ypač sunku. Neužtenka vien gerai pažinti savo vaiką. Taip pat reikia mokėti atsistoti į jo vietą, prisiminti, kaip buvai jo amžiuje. Ir jau to dėka jūs galite suprasti, kodėl jis meluoja, ir čia jau galite suprasti, kaip atpratinti vaiką nuo melo - 5 metų ar 15 metų, nesvarbu.

Pažvelkime į kai kuriuos iš labiausiai paplitusiųsvarbios ir paprastos taisyklės.

Atskirkite melą nuo fantazijos

Gana dažnai 5-6 metų vaikų tėvai griebia už galvų: "Vaikas nuolat meluoja!" Tiesą sakant, tokio amžiaus vaikai meluoja gana retai. Bet jie fantazuoja – nepaprastai aktyviai. Be to, fantazijos jiems dažnai būna tokios įdomios, kad nelabai skiria jų nuo realybės. Visiškai suprantama, kad jie tėvams apibūdins kasdienybę, dosniai pagardindami savo istoriją išgalvotais nuotykiais. Paprastai tai nėra taip sunku pastebėti, jei skiriate vaikui minutę laiko ir mąstote logiškai.

Melas ar fantazija?
Melas ar fantazija?

Kažkas sulaužė vazą, kai namuose nebuvo kitų, išskyrus vaiką, ir jis neigia savo dalyvavimą? Suprantamas melas.

Jis pasakoja, kaip su draugais – meškiuku ir robotu – keliavo per stebuklingą šalį? Vaikas mielai dalijasi su jumis išgalvotu pasauliu, leidžia į jį.

Todėl pirmasis turi būti pasmerktas. O antrasis pageidautinas paskatinti. Ar blogai, kai žmogus turi turtingą vaizduotę? Juk su juo visada bus smagu – ir vaikystėje, ir suaugus.

Bausmės baimė

Gana dažnai tenka rasti būdą, kaip atjunkyti 10 metų vaiką, taip pat kiek vyresnį ar jaunesnį, tėvus, kurie nuolat baudžia vaikus.

mažasis melagis
mažasis melagis

Kaip aukščiau aptartame vazos pavyzdyje, vaikas bando perkelti k altę dėl savo nusižengimų kitiems arba tam tikroms išgalvotoms aplinkybėms. Beveik visada veda jaunąjį apgavikąšvarus vanduo yra lengvas. Žinoma, jis turi suprasti: melas niekada neatleidžia nuo bausmės, priešingai, ją sustiprina.

Tačiau vis tiek verta pagalvoti – ar bausmė už netinkamą elgesį nėra per griežta? Vis dėlto vaikai visada lieka vaikais – jiems sunku nuspėti savo veiksmų pasekmes, be to, jie fiziškai negali visą dieną ramiai sėdėti ir daryti nuobodžius darbus.

Šeimos problemos

Vienas rimčiausių sunkumų kyla ne visai klestinčiose šeimose. Vaikai net nesąmoningai labai jautriai reaguoja į tėvų elgesio pokyčius. O bet kokie konfliktai veda prie to, kad gimsta melas. Čia reikia daug dirbti, kad suprastume, kaip atpratinti vaiką nuo melo sulaukus 12 metų ar vyresni.

Stebėkite jo elgesį. Jei melas dažnai derinamas su perdėta agresija, net vandalizmu (šaukiama, keikiasi, laužo savo ar svetimus daiktus), tai problema slypi visai ne vaike, o tėvuose ar artimiausioje aplinkoje. Vaikai greitai pastebi, kad labai tarpusavyje besiginčijantys tėvai susivienys prieš juos, jei padarys ką nors demonstratyviai blogo.

Paimkime paprastą pavyzdį. Tėvai pakeltu balsu tvarko reikalus virtuvėje. Vaikas nueina ten, paima nuo stalo lėkštę ir įžūliai ją sulaužo, po to pareiškia, kad to nepadarė. Tėvai, pamiršę apie pastarąjį konfliktą, pradeda jį barti. Kuriam laikui jie vėl tampa šeima. Patikėkit, vaikams visiškai nepatinka, kai juos užklumpa toks melas ir barami. Tačiau tai, kad tėvai pamiršo apie kivirčą, nors ir kurį laiką,verčia juos daryti atvirai blogą poelgį.

Demonstracinė agresija
Demonstracinė agresija

Tokioje situacijoje neieškokite būdo, kaip atpratinti nuo melo 7 metų (ar 8 ar bet kokio kito amžiaus) vaiką. Stenkitės spręsti savo problemas patys, o geriausia – vienas. Pamatysite: pašalinus bet kokius nesutarimus, šeima vėl taps patikimu visuomenės vienetu, melas kaip toks tiesiog išnyks.

Protestas

Kartais problemų iškyla net itin klestinčiose, beveik idealiose (ypač žiūrint iš šalies) šeimose. Ir tai atsitinka, kai vaikas tampa paauglys. Kad suprastumėte, kaip atpratinti 11 metų ir vyresnį vaiką nuo melo, pabandykite prisiminti save jo amžiuje.

Niekada neteiskite įkarštyje – visada atminkite, kad vaikas, paauglys ir suaugęs yra trys visiškai skirtingos būtybės.

5-7 metų vaikas, kalbėdamas su tėvais, visada mielai dalijasi bet kokiomis paslaptimis, pasakoja, kas vyko darželyje ir mokykloje, bendraudamas su draugais. Tačiau su amžiumi jis nebejaučia to paties prisirišimo prie savo tėvų, suvokia vis daugiau savarankiškumo. Kita vertus, suaugusieji to nežino, reikalaudami išsaugoti buvusį atvirumą. Kartais net pradeda spausti, kai vaikas nenori apie viską kalbėti. Čia atsiranda apgaulė.

Žinoma, nuolatinis stebėjimas kartais gali apsaugoti vaiką nuo problemų. Tačiau daug dažniau tai lemia tai, kad šeimos santykiai tiesiog išyra, kyla konfliktas.

Laisvės trūkumas

Ši situacija tiesiogiai kyla iš to, kas aprašytaaukščiau. Kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau laisvės jis nori gauti. Todėl prieš ieškodami būdo, kaip atpratinti 10 metų ir vyresnį vaiką nuo melo, turite labai rimtai pagalvoti apie savo elgesį.

Jam 15-17 metų, jis nori pabūti su draugais, keliauti, išbandyti naujus dalykus, o tėvai jam visa tai griežtai draudžia? Taip, jie apsaugo jį nuo problemų. Bet jie saugo ir nuo realaus gyvenimo, užaugimo. Dėl to jis pradeda žaisti, tylėti ir net atvirai meluoti.

Kartų konfliktas
Kartų konfliktas

Žinoma, vaikui ir paaugliui nereikėtų suteikti visiškos laisvės – tai gali rimtai sulaužyti malkas. Bet jei žinote, kad jis vis tiek eis į mėgstamos grupės koncertą, su jūsų sutikimu ar be jo, geriau pasilepinkite. Tai parodys jūsų sūnui ar dukrai, kad vis dar esate jų pusėje, ir išgelbėsite jus nuo beveik neišvengiamo melo.

Nekaitinkite dalykų

Kai kurie tėvai, pagavę vaiką meluojant, surengia tikrą tragediją. Taip, labai įžeidžiau, kai vaikai meluoja. Tačiau, deja, melas yra beveik neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Neįmanoma rasti žmogaus, kuris eitų per gyvenimą niekada nemeluodamas.

Todėl, visų pirma, galime patarti nepanikuoti, dar kartą nedramatizuoti. Reikia elgtis užtikrintai, tvirtai, bet apgalvotai. Pagalvokite, ar jūs pati esate k alti, kad provokuojate vaiką. Ir po to priimk sprendimą – nubausti ar atleisti.

Naujas amžius, naujas kūdikis

Tikriausiai bet kuris patyręs, išmintingas tėvaspuikiai žino, kad patarimai, kaip atpratinti vaiką nuo gulėjimo 8 metų ir 16 metų, labai skiriasi.

Kalbėkitės su vaiku
Kalbėkitės su vaiku

Pirmiausia dėl vaiko motyvų. Tai jau buvo minėta aukščiau. Pažiūrėkime, kodėl vaikas gali meluoti įvairiuose asmenybės vystymosi etapuose.

Nuo 3 iki 5 metų labai retai galvojama apie melą, kuriuo siekiama gauti tam tikrą naudą. Bet jeigu tai įvyksta, tuomet reikėtų stipriai nuslopinti – bausmėmis, boikotu, kai kurių išmokų apkarpymu. Jei čia melas dėl melo, tai greičiausiai tai tik fantazija – tai jau buvo pasakyta.

Nuo 6 iki 12 metų turite reikalų su beveik paaugliu. Čia melas jau daug labiau apgalvotas, gudresnis, suplanuotas. Todėl pageidautina bausti melagį – ryžtingai, net iššaukiančiai. Paprastai vaikas meluoja norėdamas išvengti bausmės, gauti kokį nors atlygį.

Sulaukęs 12 metų vaikas jau tampa paaugliu – beveik suaugusiu. Jam reikia laisvės, nepriklausomybės, savo gyvenimo. Ir tėvai nėra pasirengę viso to jam duoti. Dėl to prasideda rimtas kartų konfliktas. Bet to galima išvengti. Apie tai pakalbėsime šiek tiek vėliau.

Svarbiausia suprasti: patarimai, kaip atjunkyti 10 metų vaiką, labai skiriasi nuo patarimų 5 ar 15 metų vaikui.

Pasirinkite tinkamą bausmę

Bausmė už melą turėtų būti griežta. Šaukimas, fizinis poveikis (žinoma, švietimo tikslais, o ne tikras mušimas), kai kurių pažįstamų teisių apribojimas (vaikščiojimas, kišenpinigiai, saldumynai, žaidimas prie kompiuterio)paprastai veikia puikiai.

Privilegijų atsisakymas
Privilegijų atsisakymas

Čia labai svarbu, kad vaikas tikrai jaustų savo melo pasekmes. Jei jam atrodo, kad bausmė buvo labai švelni, netrukus turėtume sulaukti kitos melo partijos - labiau apgalvotos, subtilesnės ir gudresnės. Jį atidaryti bus daug sunkiau.

Tai visai ne „naminių tironų“užgaida. Ankstyvame amžiuje vaikai visiškai nesupranta, į ką gali virsti melas. Tam jie nėra pakankamai patyrę ir toliaregiški. Pasitikėjimo šeima pakirtimas, kivirčai su draugais, problemos mokykloje – viskas prasideda nuo nekenksmingo ir smulkmeniško melo. Taigi grubiai nubausdami vaiką, įskiepydami tikrą melo baimę, apsaugosite jį nuo rimtų bėdų ateityje, už kurias užaugęs jis dar ne kartą padėkos.

Ar visada verta bausti?

Bet vis tiek pageidautina atidžiai suprasti kiekvieną melo faktą ir nenukirsti peties, nesielgti pagal šabloną.

Juk kartais vaikai elgiasi nelogiškai, bet tikrai kilniai. Žinodamas, kad jo geriausią draugą nutrenks išdaužtas langas, jis gali pradėti jį dangstyti, net prisiimti k altę, kad išgelbėtų savo bendražygį.

Pokalbis dažnai padeda
Pokalbis dažnai padeda

Kaip turėtumėte elgtis šiuo atveju? Visų pirma, pasikalbėkite su juo. Aptarkite situaciją iš įvairių pusių. Viena vertus, jis elgiasi kilniai, saugo draugą. Tai vertinama vaikystėje ir dar labiau suaugus. Kita vertus, jei draugas paprašė tokios paslaugos, ar verta su juo toliau bendrauti? Juk bandymai pasinaudoti savo kilnumusūnus gali privesti prie bėdų toks duetas. Dėl to tik k altas asmuo gali išsisukti.

Jūsų vaikas to nesupranta – nėra pakankamai pasaulinės patirties. Ir tau turėtų užtekti. O jūsų tėvų pareiga – padėti jam tokioje dviprasmiškoje situacijoje. Na, bausti už tokį melą ar ne - spręskite patys.

Būk pavyzdys

Prieš galvodami, kaip atpratinti 9 metų vaiką nuo melo, gerai pagalvokite: ar turite teisę tai daryti? Deja, labai dažnai tobulo sąžiningumo iš savo vaikų reikalaujantys tėvai negali būti pavyzdžiu. Pagalvokite, ar jūsų šeimoje vaikai stebi melą? Telefonu skambina žmogus, su kuriuo nenorite kalbėtis, o jūs prašote žmonos atsiliepti, pasakyti, kad neva pamiršote mobilųjį namuose? Skambinate savo viršininkui ir prašote nedarbingumo atostogų dėl gripo, kai einate žvejoti? Vaikai visa tai mato ir… kartoja.

Prireiktų daug mėnesių, kad iš vaikų atminties ištrintume net vieną melo atvejį. Stenkitės neįnešti į savo šeimą melo sėklų ir būsite tikri, kad jūsų vaikams jos neišdygs. Na, o jei taip atsitiks, galite drąsiai juos nubausti, žinodami, kad nesate k alti dėl melo.

Na, tiesiog stenkitės laikytis duoto žodžio. Juk žadėdamas po darbo su vaiku pasivaikščioti, o vakarą praleisti savo reikalams, taip pat jį apgaudinėji.

Įgykime daugiau laisvės

Paskutinis patarimas vėl palies vaikų amžių ir savarankiškumą. Stenkitės suteikti vaikui laisvę palaipsniui, kad ji nepataikytųgalva. Juk bet kuris normalus žmogus anksčiau ar vėliau pradeda gyventi atskirai nuo savo tėvų. Vienam – 16 metų, o kitam – 25 metų. Ir būdami be suaugusiųjų kontrolės, tie, kurie anksčiau gyveno nuolat kontroliuojami, dažnai daro rimtų klaidų, kartais net laužančių gyvenimą.

Taigi, užuot galvoję, kaip atpratinti 8 metų ir vyresnį vaiką nuo melo, stenkitės sudaryti sąlygas, kuriomis jis nenorėtų to daryti. Palaipsniui siūlydami vis daugiau laisvės, padedate vaikams prie jos priprasti, priimti ne tik laisvę, bet ir atsakomybę už kiekvieną savo veiksmą. Galbūt tai yra geriausia, ką mylintis ir išmintingas tėvas gali padaryti savo vaikui, kuriam jis linki gero.

Išvada

Tai mūsų straipsnis baigiamas. Tikimės, kad dabar galėsite susidoroti su daugeliu melo atvejų savo šeimoje ir galbūt net jų išvengti. Tai reiškia, kad visą gyvenimą gyvensite apsupti artimų, mylinčių žmonių, kurie visada bus ištikimi ir patikimi.

Rekomenduojamas: