Švietimo problema. Berniukų ir mergaičių auginimo ypatumai

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:49

Mažojo žmogaus auklėjimas yra gana atsakingas ir sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja visi: mokytojai, tėvai, visuomenė.

Visais laikais švietimo problema buvo labai opi, ją bandė spręsti ekspertai, tėvai, visuomenės veikėjai, rengdami rekomendacijas ir mokslinius darbus.

Tačiau net ir dabar nerasta vieno teisingo sprendimo. Juk kiekvienas kūdikis yra individas, turintis savo charakterį: jaudinantis ar ramus, darbštus ar neramus, todėl vieno ugdymo recepto sukurti neįmanoma. Galima tik laikantis bendrų pagrindinių principų taikyti individualų požiūrį į vaiką, atitinkantį jo įgimtas savybes.

Kas yra auklėjimas

Šiuolaikinėje pedagogikoje yra du semantiniai ugdymo apibrėžimai: platus ir siauras.

Sąvoka „ugdymas“plačiąja prasme apibrėžiama kaip sistemingas, kryptingas mokytojų ir tėvų bendro poveikio abiem žmogaus fizinėms ir dvasinėms pusėms procesas tokiu būdu, kadugdyti asmenybę, ruoštis gyvenimui visuomenėje ir dalyvavimui visose veiklos srityse: kultūrinėje, pramoninėje, socialinėje. Kitaip tariant, švietimas suteikia vaikui sukauptą socialinę patirtį ir šeimos tradicijas.

Kartu pažymima, kad nereikėtų pamiršti, kad asmeninių savybių formavimuisi ir raidai didelę įtaką daro supanti kultūrinė aplinka ir aplinka, kurioje žmogus yra už šeimos ir mokyklos ribų.

Sąvoka „išsilavinimas“siaurąja prasme apima visuomenės nario charakterio, moralinės ir etinės padėties bei teigiamų socialinio elgesio savybių ugdymą, vadovaujant mokytojams ir šeimos nariams.

Paauglių auklėjimas

Laikotarpiu nuo vienuolikos iki aštuoniolikos metų vaiko organizme įvyksta rimtų pokyčių: dėl hormoninio fono jis auga fiziškai. Kartu tai turi įtakos ir psichoemocinei vaikų būklei, jie auga.

Šiuo požiūriu paauglių auklėjimas yra gana sunki užduotis, su kuria, deja, susidoroti ne visi: iš suaugusiųjų aplinkos reikia daug kantrybės, dėmesio ir supratimo.

Vaiko psichikos pokyčiai dažniausiai pasižymi šiomis savybėmis:

• tikrovė suvokiama kiek įmanoma kritiškiau;
• pavyzdžiai yra nauji, ne visada teigiami stabai;
• elgesį dažnai svyruoja nuotaika;
• savo nuomonė įvairiais klausimais formuojama;
• priklausomai nuo auklėjimo ir aplinkosgyvenant ten gali būti potraukis nusikalstamumui, narkotikų vartojimui, nuolatinis apetito stoka ir kt.

Tačiau rimta ugdymo problema iškyla ne kiekvienam paaugliui, ir tai lemia ne tik individualios įgimtos vaiko savybės. Didelę reikšmę čia turi ankstesnis auklėjimas ir santykiai tarp šeimos narių.

Jei vaikui užteko meilės, tėviškos šilumos, rūpesčio ir apsikabinimų, bet tuo pat metu tėvai nepildė jo užgaidų, tai vargu ar vaikui kils mintis užsiimti nusikalstama veikla ar pamiršti.

Taip pat didelį vaidmenį atlieka tai, kaip konfidencialiai ir demokratiškai tėvai bendravo su kūdikiu. Kuo santykiai buvo artimesni, tuo didesnė tikimybė, kad paauglys ir toliau juos palaikys, o tai leis jam pasidalinti savo patirtimi su tėvais.

Todėl bandant atsakyti į klausimą, kaip auklėti paauglį, nereikėtų pamiršti, kad šis procesas prasideda dar gerokai anksčiau nei ateina probleminis amžius. Bendra rekomendacija padėti tėvams – tapti pavyzdžiu paaugliui.

Šeimos švietimo svarba

Labai dažnai vaikai savo elgesiu priverčia tėvus suklupti: jie tiesiog nežino, ką daryti toliau. Ir vienas iš šių vaiko charakterio bruožų yra isterija.

Vieni bando išspręsti problemą šaukdami, o kiti naudoja fizinę jėgą. Tik rezultatas dažniausiai būna nulis, o panašioje situacijoje viskas kartojasi.

Dažniausiai tokio elgesio priežastis yra šeimos problemosauklėjimas, tai yra suaugusiųjų veiksmų, tiesiogiai veikiančių kūdikio vystymąsi, nenuoseklumas ir nenuoseklumas. Tai galima išreikšti taip:

• kažką buvo leista daryti vieną kartą, o uždrausti antrą kartą;
• autoriteto sumažėjimas;
• Vienam šeimos nariui leidžiama garsiai įjungti televizorių (tupdyti per balas, šokinėti ant lovos, nevalgyti vakarienės, nemiegoti iki vėlumos ir pan.), o kitam – ne.

Tai pasikartoja, nes kiekvienas šeimos narys užaugo ir buvo auginamas skirtingomis sąlygomis ir sukūrė savo principus bei taisykles.

Taigi, kiekvienas ugdymo procesą stengiasi vykdyti savaip, savarankiškai. Čia taip pat niekas neatšaukė asmeninio požiūrio į dalykus, tačiau, kad nebūtų pakenkta kūdikiui, svarbu, kad visi savo veiksmus derintų be konflikto: aptartų požiūrius, ugdytųsi bendrus požiūrius, aptartume situacijas.

Ugdymo proceso organizavimas

Jau seniai įrodyta, kad žmogaus asmenybės formavimasis tiesiogiai priklauso nuo santykių ir auklėjimo šeimoje, kurie yra esminis viso tolesnio gyvenimo pagrindas. O nuo šio pagrindo patikimumo ir tvirtumo priklausys žmogaus požiūris į įvairias gyvenimo situacijas.

Todėl svarbu kurti santykius taip, kad ugdymo šeimoje problemos nunyktų, išsispręstų taikiai ir turėtų kuo mažiau įtakos vaikui.

Ugimo procesas lengviausias daugiavaikėse šeimose, nes artimųjų dėmesys paskirstomastolygiai, o vyresnieji prižiūri jaunesniuosius. Didelėje šeimoje natūraliai prisitaiko prie bendravimo ir gyvenimo kolektyve, priprantama prie rūpesčio ir draugystės.

Vaikui labai svarbi šeimos sudėtis ir struktūra. Jokie seneliai negali pakeisti mamos ar tėčio. Todėl auklėjimo procesui nepilnose šeimose reikia skirti ypatingą dėmesį.

Vaikui suvokus tokią situaciją, pasidaro skausminga, jis gali atsitraukti. Svarbu apsaugoti vaiką nuo suaugusiųjų ambicijų ir konfliktų bei stengtis jį apsupti dar daugiau dėmesio.

Patriotinis ugdymas

Prieš keletą metų dėl įvairių aplinkybių susilpnėjo dėmesys patriotiniam darbui iš valstybės pusės. Todėl darželiuose, mokyklose ir universitetuose šiai problemai buvo skiriama mažiau dėmesio.

Tačiau dabar situacija keičiasi, ir vėl aktualus tampa klausimas, kaip ugdyti patriotišką asmenybę.

Pedagogikoje patriotizmas apibrėžiamas kaip svarbiausia vertybė, kuri išreiškiama ne tik istoriniais, kultūriniais ir kariniais-ideologiniais aspektais, bet ir kaip dvasinė, dorovinė ir socialinė savybė.

Patriotinio ugdymo įgyvendinimą palengvina:

• karo metų istorijos eksperimentinis tiriamasis darbas;
• mokyklų muziejų organizavimas;
• vaikų įtraukimas į darbą su veteranais ir kt.

Bet prieštaravimai ir kartu patriotinio ugdymo problemos pasireiškia tuo, kad, norėdamos atlikti šį darbą, ugdymo įstaigos neturi pakankamai sąlygų ir galimybių.įgyvendinimas.

Tai liečia ne tik materialinę techninę bazę, bet ir savalaikį mokymo priemonių atnaujinimą, ryšių su šeimomis užmezgimą šiais klausimais. Taip pat labai trūksta parengtų specialistų, o patriotizmo klausimais nušviečiama daugiausia žiniasklaidos.

Aktualios švietimo problemos

Šiuolaikinė pedagogika skirsto švietimą į keturis tipus:

1. Diktatūra – tai sistemingas vyresnių vaikų ar suaugusiųjų orumo, asmenybės ir iniciatyvos slopinimas. Dėl to – pasipriešinimas, baimės, nepasitikėjimas savimi ir savigarbos smukimas, nenoras nieko daryti.
2. Nesikišimas (neveikimas) – suteikiant vaikui visišką laisvę. Ugdymo pagal šį metodą problema yra ta, kad jis ugdo atitrūkimą nuo šeimos, nepasitikėjimą ir įtarumą.
3. Hiper priežiūra – tai visapusiškas vaiko aprūpinimas ir tuo pačiu jo apsauga nuo iškylančių sunkumų. Naudodamiesi šiuo metodu, tėvai ugdo egocentriškumą, savarankiškumo stoką, silpnumą priimant sprendimus.
4. Bendradarbiavimas – paremtas bendrais interesais, parama, bendra veikla. Šis stilius veda į nepriklausomybę, lygybę, šeimos vienybę.

Paprastai šeimose susiduria visi stiliai, o tai yra pagrindinė švietimo problema.

Norint tai išspręsti, svarbu suprasti, kad turi būti naudojami visi stiliai. Tačiau tai padarys tik jų simbiozė, o ne konfrontacijaišvengti daugiau problemų.

Kaip auginti berniukus

Beveik visiems sūnų tėvams kyla klausimas, kaip užauginti berniuką padorų ir drąsų žmogų.

Daugelis net neįtaria, kokia svarbi sūnui tėvo, o ne tik mamos, globa ir meilė. Vyrai mano, kad tokių jausmų nereikėtų rodyti, tačiau tuo tarpu jie nuima įtampą ir leidžia santykiams būti nuoširdiems.

Mūsų amžiuje, kupiname įvykių ir krizių, šiuolaikiniams vaikams labiau nei bet kada reikia bendrauti su tėvais.

Berniukui tampa būtina eiti su tėčiu į parką, pasivažinėti dviračiu, pasidaryti paukščių namelį, padėti mamai ir niekada nežinai, kokios dar vyriškos veiklos gali būti! Svarbus ir bendravimas su vyresniąja karta. Toks tęstinumas leis ateityje perkelti šį stilių į jūsų šeimą.

Taip pat berniuko tobulėjimui bus naudingi užsiėmimai sporto ar turizmo skyriuose, kurie stiprins ne tik ir ne tiek sveikatą, kiek charakterį.

Mergaitės auginimas

Ne paslaptis, kad berniukų ir mergaičių auginimo ypatumai šiek tiek skiriasi, ir tai lemia ne tik lytis, bet ir gyvenimo užduotys.

Mergaitė viskuo stengiasi būti panaši į savo motiną, o tai yra pavyzdys jos dukrai. Iš jos ji mokosi bendrauti su vyru, vyrais ir kitais, atlikti namų ruošos darbus, priimti svečius, švęsti šventes ir dar daugiau. Todėl mamai svarbu stebėti savo kalbėjimo būdą ir veiksmus.

Taip pat turi įtakos draugų, giminių ir pažįstamų auklėjimui. Svarbu pabrėžti merginos akyse teigiamas savybes, žmonių orumą ir tai, kad mama norėtų jas matyti savo dukroje. Ji tikrai pasistengs išpildyti mamos norą.

Paauglių auklėjimas reikalauja ypatingo dėmesio. Reikia stengtis nepastebimai suvokti tokio amžiaus dukros interesus, pažinti jos draugų ir pažįstamų ratą, kad prireikus būtų galima pastebėti trūkumus ir koreguoti jos prieraišumus. Norėdami tai padaryti, galite atkreipti merginų dėmesį į knygų ar filmų herojus.

Taip pat būsimai šeimininkei svarbūs rankdarbiai, buities darbai, maisto gaminimas. Iš savo mamos ji gali išmokti rūpintis savimi, stiliaus ir skonio dalykų.

Ypatingas vaidmuo mergaitės auklėjime skiriamas tėčiui, jis, kaip ir mama, privalo dovanoti jai gėlių, įteikti ranką, pasveikinti su šventėmis, sakyti komplimentus ir kt. Tai išgelbės dukrą ateityje nuo baimių ir bendravimo kompleksų.

Teoriniai ugdymo pagrindai

Ugdymo teorija ir metodai, nors ir skirti tai pačiai problemai spręsti, tačiau jie tai sprendžia visai skirtingais metodais.

Ugdymo teorija suskirstyta į tris pagrindines grupes (likusios yra jų dariniai):

1. Biogeninis. Ši kryptis pagrįsta tuo, kad asmenybės bruožai yra paveldimi ir beveik niekada nekinta.
2. Sociogeniškas. Teigiama, kad tik socialiniai veiksniai turi įtakos individo raidai.
3. Elgesys. Manoma, kad asmenybė yra įgūdžiai ir elgesio įpročiai.

Matytbūtų teisinga sakyti, kad tiesa slypi kažkur tarp jų.

Auklėjimo metodai ir stiliai

Per visus psichologijos ir pedagogikos gyvavimo metus buvo pasiūlyta daug ugdymo stilių ir metodų, apie populiariausius bus kalbama plačiau.

Šiuolaikiniai vaikai Japonijoje auklėjami laikantis skirstymo į laiko periodus principų, kurių kiekviename išsivysto tam tikras savybių rinkinys. Iki penkerių metų leidžiama absoliučiai viskas, o sulaukus tokio amžiaus ir iki penkiolikos metų vaikas yra įstatomas į griežtus rėmus, kurių pažeidimas sukelia šeimyninį ir socialinį nepasitenkinimą. Po penkiolikos metų žmogus laikomas pakankamai senu, kad galėtų bendrauti vienodai.

Nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio populiarumas nesumažėjo Nikitinų metodikos, kuri darnaus ugdymo pagrindu laiko ankstyvą fizinį vaikų vystymąsi.

Ne mažiau naudojamas Valdorfo vaikų auklėjimo metodas yra pagrįstas dvasiniu ir kūrybiniu tobulėjimu bei tik natūralių medžiagų naudojimu.

Glenno Domano auklėjimo metodas laikomas ankstyvos vaikystės ugdymo metodu ir receptu, pagal kurį ugdomi genijai. Šio metodo pagrindas yra vystymasis nuo gimimo. Sistema reikalauja iš tėvų daug laiko ir savidrausmės, tačiau galiausiai ji duoda nuostabių rezultatų.

Marijos Montessori auklėjimo metodas yra dar viena plačiai naudojama sistema. Šis metodas – tai vaiko skatinimas savarankiškiems veiksmams, klaidų analizė ir taisymas. ATŽaidime jis pats nusprendžia ką ir kiek daryti, o mokytojų funkcijos – padėti vaikui viską padaryti pačiam.

Visoms kryptims svarbiausia yra sistemingas tyrimas ir vienos sistemos laikymasis, o ne šokinėjimas ant skirtingų metodų.