Nevaldomi vaikai: norma ar patologija? Vaiko amžiaus krizė. Tėvystė

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:49

Deja, daugelis tėvų susiduria su situacija, kai vienu metu jie pastebi, kad jų vaikas tapo nevaldomas. Tai gali nutikti bet kuriame amžiuje: vienerių, trejų ar penkerių metų. Tėvams kartais sunku atlaikyti nuolatines vaiko užgaidas. Kaip tokiais atvejais elgtis su vaikais ir kaip juos paveikti? Pakalbėkime apie tai išsamiau.

Išorinės nepaklusnumo apraiškos

Kaip atrodo nepaklusnūs vaikai? Išorinės apraiškos gali būti labai skirtingos. Vaikai šiuo atžvilgiu yra labai išradingi, ir kiekvienas vaikas sąmoningai ar nesąmoningai pasirenka savo elgesio liniją. Tikrai kiekvienas esate matę, kaip vaikas be aiškios priežasties rėkia ir ko nors reikalauja iš savo tėvų, o tuo tarpu neklauso vyresniųjų argumentų ir nesiruošia nusiraminti. Tėvai tokiais atvejais toli gražu ne visada sugeba nuraminti vaiką, ypač jei tokie incidentai įvyksta perpildytose vietose. Ir, kaip taisyklė, viešose vietose vaikas nepaklūsta. Jis bando aktyviai griebti daiktus, kurių negalima paimtilaksto aplinkui ir ne geriausiai reaguoja į nepažįstamų žmonių komentarus.

Tokios situacijos gali išsivystyti įvairiai. Vaikas gali nusiraminti, bet po kurio laiko vėl pakartokite pykčio priepuolį. Būna ir taip, kad vaikai darželyje ir žaidimų aikštelėse elgiasi maždaug, bet namuose savo elgesiu kankina visus artimuosius. Kodėl vaikas nepaklūsta ir demonstruoja kitiems savo nepaklusnumą? Iš kur atsiranda nepaklusnūs vaikai?

Norėdami atsakyti į visus šiuos klausimus, turite suprasti priežastis.

Nepaklusnių vaikų priežastys

Nevaldomumo priežastys gali būti labai įvairios:

1. Psichofiziologiniai (įgimtos raidos ypatybės). Tokiais atvejais ekspertai atkreipia dėmesį į vaiko hiperkinetinį sindromą, kuris pasireiškia pernelyg chaotiškais ir nevalingais judesiais. Šiai patologijai būdingi elgesio sutrikimai. Tokiose situacijose tėvai neskuba kreiptis į gydytojus, nes nežino, kad tokia būklė nėra norma ir vaiką reikia gydyti.
2. Vaiko amžiaus krizė. Jei pradėjote pastebėti, kad kūdikis reguliariai barsto žaislus, jums nepaklūsta ir į visus komentarus reaguoja su isterija, greičiausiai tokio nevaldomumo priežastis slypi amžiaus krizėje (vienerių, trejų, šešerių ar šešerių metų krizė). septyneri, paauglystė). Vaiko amžiaus krizė yra gana įprasta. Visi normalūs vaikai išgyvena šį etapą. Į visus savo gyvenimo įvykius kūdikiai reaguoja su užgaidomis irpykčio priepuoliai, o vyresniame amžiuje būdingas tingumas ir užsispyrimas. Vaikai auga ir tobulėja, pažįsta pasaulį, atrasdami daug naujo ir nežinomo. Tokiais momentais tėvai turėtų skirti daugiau dėmesio savo vaikams.
3. Nelaimingas vaikas. Nepaklusnūs vaikai savo elgesiu kartais demonstruoja vidinę bėdą. Jų šauksmas yra pagalbos signalas. Tokiu būdu jie bando parodyti, kad turi problemų.
4. Klaidingas tėvų elgesys. Suaugusieji, neturintys pakankamai pedagoginės patirties, sukuria netinkamas sąlygas auginti vaikus. Kartais tėvai patys išprovokuoja mažylio maištą arba, atvirkščiai, skatina jo užgaidas. Vaikai, kaip žinia, negimsta blogi. Jie elgiasi taip, kaip jiems leidžia tėvai. Mūsų vaikų elgesiui įtakos turi absoliučiai viskas: ar mes jiems ką nors leidžiame, ar draudžiame, ar esame jiems abejingi, ar dėmesingi. Nevaldomi vaikai, kaip taisyklė, yra neraštingo suaugusiųjų, neturinčių minimalių pedagoginių įgūdžių, auklėjimo rezultatas. Tokie tėvai nenori rūpintis vaikais ir gilintis į savo vaikų problemas.

Hiperaktyvūs vaikai

Jei vaiką pradeda pyktis, ką turėčiau daryti? Kaip jau minėjome, viena iš galimų priežasčių gali būti kūdikio hiperaktyvumas. Vaikams, kuriems padidėjęs jaudrumas, nekontroliuojamas dalykas yra įprastas dalykas. Tokie vaikai, net ir turėdami didelį norą, negali kontroliuoti savo elgesio. Ką turėtų daryti tėvai, susidūrę su tokia problema?

Pirmiausia jiems reikia mokytispadidėjusio jaudrumo vaiko elgesio ypatumai. Turite suprasti, kuo šie vaikai skiriasi nuo kitų. Tačiau tai nereiškia, kad jūsų sūnus ar dukra turėtų sukelti pykčio priepuolius. Nepaklusnumas gali pasireikšti aktyvia emocijų, troškimų raiška, greitu judėjimu, staigiu veiklos pasikeitimu. Vaikas gali nereaguoti į komentarus ar nusiraminti jūsų prašymu, bet neilgam. Apraiškos gali būti labai įvairios. Pagrindinis hiperaktyvių vaikų bruožas yra neramumas, kuris tėvams sukelia bereikalingų rūpesčių, o kartu ir palaiko kūdikį nuolatinėje emocinėje įtampoje.

Kovos su hiperaktyvumu metodai

Jei jūsų vaikas šaukia, turėtumėte būti kiek įmanoma ramesnis ir supratingesnis. Visada atminkite, kad jūsų agresija sukels atsakomąją agresiją iš kūdikio pusės. Reikia išmokti būti taktišku ir stengtis tartis su vaiku, nesvarbu, kiek jam metų: vienerių ar dešimties metų. Mes, suaugę, turime mokėti tramdyti savo emocijas, galime tai padaryti. Tačiau vaikai vis dar nežino, kaip tai padaryti. Atminkite, jei jūsų sūnus pamatys, kad esate visiškai ramus, po kurio laiko nurims ir jis.

Ekspertai rekomenduoja hiperaktyviems vaikams įvesti griežtą dienos režimą. Faktas yra tas, kad tokiems vaikams reikia nuolat kažką daryti. Režimo laikymasis, ilgas nakties miegas ir popietinis poilsis gerokai sumažins nervinę įtampą. Vaikas turi aiškiai suprasti, ką veiks kiekvienu laikotarpiu. Šis darbo krūvis padės sumažinti nekontroliuojamo elgesio apraiškas,kai nuo dykinėjimo prasideda kaprizai ir raupsai. Net ir mažiausiam vaikui gali būti paskirtos bet kokios pareigos, kurias jis privalo atlikti savarankiškai.

Neurologai primygtinai rekomenduoja hiperaktyvius vaikus skirti sportuoti. Šis „problemos“sprendimo būdas padės rasti naudingą pritaikymą perteklinei kūdikio energijai. Vaikas turi mėgti sportą. Jei jam nepatinka vienas tipas, galima pereiti prie kito ir taip, kol mažylis ras tai, kas jam patinka. Užsiėmimai skyriuje padės ne tik išmesti energijos perteklių, bet ir sumažinti agresiją, taip pat išmokti disciplinos.

Be to, suaugusieji turėtų suprasti, kad jei jūsų sūnus ar dukra turi hiperaktyvumo požymių, turite kreiptis į tokius specialistus kaip vaikų neurologas ir psichologas. Neurologai padės išsiaiškinti, ar nėra įgimtų nervų sistemos ir smegenų patologijų, o psichologas gali rasti nekontroliuojamo elgesio priežastis.

Tėvų elgesys

Kai kurie ekspertai teigia, kad nėra nekontroliuojamų vaikų, tiesiog yra tėvai, kurie nežino, kaip susitvarkyti su savo vaikais. Net 1 vaikas blogo elgesio šeimoje gali sukelti didelių problemų suaugusiems.

Kartais nepastebime, kaip vaikai greitai auga ir pradeda palaipsniui kovoti dėl dėmesio. Jie nori įsitvirtinti. Paprastai tai gali pasireikšti visokiais protestais prieš per didelę globą, griežtas elgesio taisykles arba, atvirkščiai, suaugusiųjų abejingumu. Kartais tėvai elgiasi taip, kadjų elgesys tik skatina vaikų nuotaiką ir nepaklusnumą.

Dažniausia demonstratyvaus ir nekontroliuojamo vaikų elgesio priežastis – tėvų dėmesio trūkumas. Suaugusieji gali nesidomėti savo atžalų reikalais arba praleisti su jais labai mažai laiko, o tai skatina vaikus elgtis netinkamai. Juk žmogui nėra nieko blogiau už abejingumą, ypač kai kalbama apie vaikus. Jie bet kokiomis priemonėmis stengiasi atkreipti suaugusiųjų dėmesį.

Tokios problemos kyla tose šeimose, kuriose tėvai nenuoseklūs savo reikalavimais: mama ir tėtis kalba priešingus dalykus, nesilaiko pažadų ir pan. Tokiose šeimose net 1 vaikas greitai pradeda manipuliuoti suaugusiaisiais, o du vaikai apskritai sugeba gyvenimą paversti košmaru. Ir dėl šios situacijos k alti patys tėvai. Visi suaugę šeimos nariai turi susitarti dėl bendros vaikų auginimo taktikos.

Kaip mama jaučiasi?

Kartais gaila nevaldomų vaikų tėvų. Dažnai nepažįstami žmonės nepagrįstai leidžia sau išreikšti savo nepasitenkinimą mažylio, negalinčio susitvarkyti su savo vaiku, mama. Žinoma, labai lengva ką nors teisti, kai neturi jokios priežasties.

Moteris, susidūrusi su sunkiu vaiko elgesiu, gali reaguoti kitaip. Jos reakcija visų pirma priklauso nuo jos psichologinių savybių. Kai kurios motinos į stresą reaguoja gana logiškai slopindamos,o išoriškai žmonėms tai gali atrodyti perdėtas ramumas ir net abejingumas. Kitos moterys, atvirkščiai, pradeda atidžiai kontroliuoti savo vaiką. Abu variantai nėra labai sėkmingi.

Jei mama gėdijasi dėl savo vaiko elgesio, tai negerai. Žinoma, ji suvokia problemą ir bando paveikti situaciją, ieško priežasčių savyje. Tačiau su vaiku reikia elgtis su meile ir supratimu. Taip pat klaidingas elgesys tų mamų, kurios visiškai pateisina savo vaikų veiksmus, nurašydamos visą k altę mokytojams, auklėtojams ir aplinkiniams. Tokia moteris gali susidaryti labai iškreiptą vaiko tikrovės vaizdą.

Bet kokiu atveju aplinkiniai turėtų supratingai elgtis su probleminio elgesio vaikų motinomis.

Krizė 1–2 metai

Beveik bet kokio amžiaus nekontroliuojamas elgesys gali būti sprendžiamas tinkamai. Nevaldomas vaikas metų ar dvejų metų nesukelia didelio nerimo. Tokiame švelniame amžiuje vaikai gali būti paveikti bet kokiomis priemonėmis: atitraukti jų dėmesį mėgstamais žaislais, saldumynais ir įdomiais žaidimais. Vaikui turi būti pateikti keli reikalavimai, kuriuos jis turi įvykdyti: pagal išgales rinkti žaislus, valgyti, miegoti. Vaikas turi aiškiai suprasti žodį „ne“ir žinoti draudimą.

Krizė 3–4 metai

3-4 metų vaikai pirmą kartą bando mokytis savarankiškumo, viską stengiasi padaryti patys. Mažieji tyrinėtojai visur lipa ieškodami kažko nežinomo ir naujo. Jei vaikas gerai elgiasi,jis tikrai turi būti pagirtas ir nudžiugintas su šypsena. Tačiau barti vaikų neverta, reikia švelniai nukreipti juos tinkama linkme.

6–7 metų krizė

6-7 metų amžiuje intensyviai vystosi vaiko pažintinė veikla. Vaikai pradeda mokytis, patenka į naują režimą ir į didžiulę visuomenę. Tėvų užduotis – padėti vaikui įsilieti į naują kolektyvą ir išmokti jame gyventi. Šiame amžiuje vaikai gauna pirmąsias rimtas bendravimo pamokas.

Paauglių krizė

Devynerių ir vyresnio amžiaus prasideda hormoniniai pokyčiai, kurie savo ruožtu turi įtakos vaiko elgesiui. Studentai sparčiai auga, tobulėja, keičiasi jų interesai. Paaugliams reikia skirti daug daugiau dėmesio, jiems labai svarbu turėti tėvų palaikymą, jausti jų supratimą. Vaikai turi būti auklėjami optimistais. Verta susirasti bendrų pomėgių ir leisti laiką kartu. Ir nepamirškite, kad savo sūnui ar dukrai turite būti autoritetas.

Pagrindinės taisyklės

Jei susiduriate su vaikišku nekontroliuojamu elgesiu, turėtumėte laikytis šių taisyklių:

1. Turite būti nuoseklūs savo darbuose, poelgiuose ir pažaduose.
2. Vaikas turi aiškiai įsisavinti draudimus.
3. Būtina bendrauti su vaikais vienodai, gerbiant juos ir atsižvelgiant į jų nuomonę.
4. Bet kuriame amžiuje vaikas turi laikytis dienos režimo, tai padės jam įdiegti discipliną.
5. Jūs negalite vaikams šaukti ar skaityti paskaitų.
6. Svarbus dalykas yra bendravimas. Kuo daugiau laiko reikia skirti vaikams, domėtis jų reikalais ir problemomis.

Vietoj požodžio

Jei susiduriate su nekontroliuojamu vaiko elgesiu, turėtumėte pagalvoti apie tokios situacijos priežastis. Dėmesingi tėvai, kurie skiria daug laiko savo kūdikiui, sugebės normalizuoti elgesį. Tačiau tuo pat metu nepamirškite, kad esate pavyzdys savo vaikui, todėl stenkitės būti vertas sekti žmogumi.