Kūniška meilė – kas tai? Skirtumas tarp kūniškos meilės ir tikrosios meilės

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:53

O, koks gražus žodis – meilė! Vien prisiminimai priverčia tave spindėti, vienas žodis apie ją tarsi apgaubia intymumo ir kažkokios paslapties kokoną. Labai daug poetų apdainuoja šį jausmą su neįtikėtinu įkvėpimu. Jų apreiškimai verčia norėti tokio pat lengvumo, įkvėpti to paties saldaus gėlių aromato. Švelniai ošiančiuose puslapiuose ir švelnioje muzikos harmonijoje meilė atrodo galinti daryti bet kokius stebuklus. Bet ar realiame gyvenime šis „noras prisiliesti“yra kilnus?

Kūniška meilė

Vienas iš svarbiausių žmogui būdingų instinktų yra gimdymas. Nenuostabu, kad noras susilieti vienoje ekstazėje su mus traukiančiu žmogumi dažnai kyla ir jam ne visada lengva atsispirti. Motina gamta privertė mus pajusti sekso malonumą, kad siektume pasitenkinimo ir toliau apgyvendintume planetą. Tačiau visuomenė dažnai mus priverčia to gėdytis ir šiuos „nešvarius“griaučius sandariai uždaro už spintos durų. Taigi kas teisus? Kūniška meilė yrabjaurus ar natūralus?

Daugelis iš mūsų turime pažįstamų, kuriems gana sėkmingi kūniški malonumai. Taip, kiekvienam jie sukelia skirtingas emocijas. Bet kaip mes juos vadiname? Gamtos požiūriu tai yra „alfa patinai“. Visuomenė ant jų klijuoja „kūniškos meilės vergų“etiketę. Iš esmės abu teisūs. Tik kiekvienas savaip.

Kūniška meilė yra gana įprasta. Paprastai tai nereiškia romantiškų jausmų asmeniui. Tai tik aistra valdyti kūną. Pasitenkinimo troškulys. Jei norite, fizinės vienatvės baimė. Sutikite, tai nėra ta meilė, kuri liejasi iš gražių eilėraščių. Taigi, kas įkvepia menininkus kurti?

Platoniška meilė

Jei „kūniška“meilė akivaizdžiai remiasi kūnu, tai „platoniška“reiškia liūdnai pagarsėjusį filosofą Platoną. Būtent jis veikėjo lūpomis kalba apie dvasinę meilę, pozicionuodamas ją kaip „idealią“ir „tikrą“.

Ar žinote pasitenkinimo jausmą vien buvimu šalia žmogaus? Nuo tuščių pokalbių ir nekenksmingų ginčų? Manome, kad tai pažįstama, ir tikimės, kad tai nėra nuogirdų. Platoniška meilė – tai potraukis ne kūnui, o žmogaus asmenybei. Tai rodo tam tikrą aseksualumą, fizinio patrauklumo stoką.

Gamtos požiūriu toks elgesys laikomas bent jau neprotingu. Tačiau kam ji rūpi, kai galite kartu mėgautis muzika ir aptarti įprastus įvykius, pavyzdžiui, įdomius nuotykius. Kam rūpiišgyvenimas, kai šalia yra žmogus, be kurio gyvenimas tarsi neturi prasmės.

Taip, toks jausmas tikrai gali įkvėpti. Būtent tai persmelkia romantiškų kūrinių linijas. Tačiau taip pat žinome, kad jausmai ateina ir praeina, niekada nelieka šeimininko rankose. Kaip tada būti? Juk taip aukštai pakilus, kritimas bus labai skausmingas. O kur dingo įprastas, „žemiškas“fizinės meilės troškimas? Juk gamtos nugalėti negalima. O gal visi šie aukšti žodžiai apie meilę yra tik mitas?

Istorija

Prieš atsakydami į šiuos klausimus, grįžkime šiek tiek atgal. Būtent, viena akimi pažvelgsime į senovės pasaulio meilę ir kūniškus malonumus. Per daug nesinersime į detales, kad neišgąsdintume jautrių skaitytojų. Juk, turiu pasakyti, antikos žmonės meilės reikaluose buvo daug atviresni nei mūsų amžininkai. Pradėkime nuo didžiųjų filosofų tėvynės.

Senovės Graikija

Paimkime, pavyzdžiui, senovės graikų kūno kultą. Prisiminkime senovės graikų nuogų kūnų statulas, kurių yra daug. Visiškai nepridengta, jokios užuominos į gėdą ar, neduok Dieve, cenzūrą. Visi kūno išlinkimai pateikiami nuostabiai detaliai, o tai, beje, labai padeda kelti savivertę.

Arba dalyvaukite olimpinėse žaidynėse, kuriose gausu nuogų sportininkų. Jų kūno grožis buvo įvertintas. Tai buvo paties renginio „dekoracija“ir neturėjo erotinių atspalvių. Toksreiškinys, tačiau XXI amžiaus žmonėms sunkiai įsivaizduojamas, tačiau tuomet nuogas kūnas daugelio buvo suvokiamas kaip kasdienybė, nes tai nebuvo „uždraustas vaisius“. Nedaug žmonių domėjosi, kaip patogu kovoti apsinuoginus.

Santykiai „meistras“– „studentas“buvo laikomi normaliais, o lytiniai santykiai – svarbiu „mokymosi“aspektu. O Spartoje tokie santykiai paprastai būdavo įtraukiami į viešąją įstaigą. Apskritai meilė tos pačios lyties asmenims buvo dalykų tvarka, todėl žmonės galėjo gerti, taip sakant, iš dviejų „š altinių“iš karto.

Romos imperija

Didžiosios Romos imperijos visuomenė vedė ne mažiau „įkyrų“gyvenimo būdą. Sunkūs legionieriai ir išmintingi imperatoriai taip pat turėjo kažkaip pailsėti nuo nuolatinės plėtros. Barbarų gentys nelabai turėjo ką pasiūlyti, tad teko tvarkytis patiems. O jei staiga per karinę kampaniją tave apimtų nenugalimas meilės troškimas, o aplinkui – tik niūrūs veidai „geležinėse karūnose“. Nuotaika pablogės, o be nuotaikos apie meilę negali būti nė kalbos.

Be homoseksualumo, buvo plačiai naudojama prostitucija. Kurtizanės greitai įsiveržė į viešąją įstaigą. Be jokios kritikos, žinoma. Reguliarus darbas visuomenės labui. Paslauga už monetą. Profesija yra seniausia, reikia gerbti.

Tikra meilė?

Na, gerai, šiek tiek juokiesi, šiek tiek susiraukti, bet laikas grįžti į mūsų laiką. Supratome, kad senovės epochos žmonėssuteiktų šansų net labiausiai išsilaisvinusiems iš mūsų. Klausimas, ką reiškia kūniška meilė, žmonių taip nejaudino. Tačiau šių didžiųjų valstybių laikas praėjo ir atėjo laikas kelti naujus klausimus senuose dalykuose.

Šiuo metu daugelis yra įsitikinę, kad kūniška meilė yra klaidingas jausmas. Iš tiesų, sunku tai pavadinti „tiesa“. Bet grįžtant prie klausimų, ar galime priimti tik platonišką meilę? Tai nelabai atitinka mūsų įsitikinimus. Daugelis porų savo išsiskyrimo priežastimi nurodo sekso trūkumą.

Poetai dainuoja apie platonišką meilę, nes norisi pasidalinti tokiu jausmu. Tai atneša nuostabų draugiškumą ir atvirumą. Bet jei pažvelgsite į kūnišką meilę, kuri buvo taip nesąžiningai užmėtyta akmenimis, tada suprasite jos naudą. Taip, apie tokias dainas retai rašoma. Ji nenori dalintis būtent todėl, kad yra per daug asmeniška. Tokioje meilėje žmonės dažnai atsiskleidžia iš netikėtos pusės. Jie vienas kitą priima tokius, kokie yra, su visais „demonais“ir trūkumais. Už uždarų užuolaidų jie lieka vieni su savo instinktais ir nustoja jų gėdytis. Ir šis „kūno troškimas“jokiu būdu nesumažina kūniškos ir dvasinės meilės.

Rezultatas

Kaip paaiškėjo, platoniška ir kūniška meilė yra visiškai skirtingi dalykai, tačiau simbiozė suteikia mums pažįstamą jausmą. Nė vienas iš jų nėra blogesnis ar geresnis už kitą. Jie tiesiog skirtingi ir skirtingiems žmonėms. Kūniškasmeilė yra tai, ką kraujas mums šnabžda. Mūsų protas rėkia apie platonišką meilę. Ir galiausiai tik jūs nuspręsite, ko klausytis.