Vaikas trenkia sau į galvą: priežastys, gydytojo patarimai

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:49

Susidūrėte su ypatinga problema, kai vaikas susitrenkia sau į galvą? Ką daryti tokiu atveju ir kokios gali būti tokio kūdikio elgesio priežastys? Pabandykime suprasti galimus tokio poelgio motyvus, taip pat pasidalinkime ekspertų patarimais, kaip spręsti tokią problemą.

Autoagresija

Psichologijoje ir psichoterapijoje toks žmogaus elgesys vadinamas „autoagresija“. Ši būsena pasireiškia įvairiomis formomis: žodine (priekaištai sau), fizine (smūgiai, pjūviai, įkandimai). Tokios patologijos atsiradimo priežastys yra skirtingos, daugeliu atžvilgių jos priklauso nuo žmogaus amžiaus. Daugelis tyrinėtojų mano, kad autoagresija yra tam tikra gynybinė reakcija į tam tikrą dirgiklį. Ši būklė vaikams nuo 2 iki 16 metų yra gana dažna. Jokiu būdu negalima ignoruoti vaiko agresijos, nukreiptos į save, nes tai gali sukelti rimtų nervų sutrikimų ar psichikos sutrikimų. Žemiau pateikiami dažniausiai pasitaikantyspriežastys, kodėl vaikas trenkia sau į galvą.

Dėmesio trūkumas

Viena iš dažniausių vaikų autoagresijos priežasčių yra suaugusiųjų dėmesio trūkumas. Dažnai tokia situacija pastebima šeimose, kuriose gimė antras vaikas. Kai visas suaugusiųjų dėmesys sutelkiamas į jaunesnįjį brolį (sesę), vyresnis kūdikis kenčia nuo bendravimo su suaugusiaisiais stokos. Tada vaikas, norėdamas atkreipti dėmesį, trenkia sau į galvą. Be to, toks elgesys pastebimas tiek ikimokyklinio amžiaus vaikams, tiek paaugliams. Norėdami išspręsti esamą situaciją, suaugusieji turi skirti daugiau dėmesio vaikui, rodyti rūpestį ir meilę.

Nepalanki padėtis šeimoje

Kita dažna tokio vaiko elgesio priežastis – nepalanki psichologinė situacija šeimoje. Dažni tėvų kivirčai, fizinis smurtas šeimoje, žinoma, pažeidžia trapią vaiko psichiką. Vaikas tiesiog pasimetęs, nesupranta, kas vyksta, ir neranda esamos problemos sprendimo. Tokioje aplinkoje auga sunkus, kaip visuomenėje įprasta vadinti, vaikas, kuris nuolat neklaužada, pešasi, rodo agresiją tiek sau, tiek aplinkiniams. Šioje situacijoje kūdikio psichologinė būsena priklauso tik nuo tolesnio suaugusiųjų elgesio, jų sprendimų dėl situacijos šeimoje.

Amžiaus krizės

Tyrėjai pastebėjo, kad tam tikrame amžiujeperiodais dažniau fiksuojami atvejai, kai vaikas susitrenkia sau į galvą. 1 metai – tai etapas, kai kūdikis pradeda suvokti save už mamos kūno ribų; suprasti, kad jis gali viską padaryti pats. Jei suaugusieji bando apriboti jo laisvę, kai kurie vaikai savo nesutarimą parodo kaip tik autoagresija.

Kitas krizės laikotarpis ateis po 3 metų. Šiame amžiuje kūdikis aktyviai demonstruoja savo nuomonę, net jei pats supranta, kad ji klaidinga. Būtent šiuo laikotarpiu dažniausiai pasireiškia neigiamas vaiko elgesys, kuris yra kūdikio protestas prieš suaugusiųjų kišimąsi į jo erdvę ir savarankiškumo suvaržymą.

Ir, ko gero, pats sunkiausias ir ilgiausias krizinis laikotarpis yra paauglystė. Jei tokio amžiaus vaikui pasireiškia autoagresija, tuomet turėtumėte nedelsdami suprasti tokio elgesio priežastis, pasikalbėti su paaugliu ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją profesionalios pagalbos.

Manipuliacija

Kūdikis trenkia sau į galvą? Tokio elgesio priežastys gali būti paslėptos egocentrizme. Tokiu būdu kūdikis gali bandyti gauti tai, ko nori. Dažniausiai tai daro ikimokyklinukai arba jaunesni mokiniai. Vaikas, suprasdamas, kad suaugusiems svarbi aplinkinių nuomonė, parduotuvėje ima elgtis tiesiai, reikalauti nupirkti jam žaislą. Tėvai, atsidūrę tokioje situacijoje, dažniausiai kalba apie kūdikį, nes vietoje ilgai nesikalbama su vaiku, o juo labiau bausti už neklaužadas. Tačiau kartą tokiu būdu gavęs norimą,kūdikis tik dažniau pradės manipuliuoti suaugusiaisiais. Esant tokiai situacijai, jokiu būdu neturėtumėte vykdyti vaiko reikalavimų – turite aiškiai apibrėžti leistino ribas ir griežtai jų laikytis.

Psichinė liga

Retais atvejais vaiko elgesį sukelia neurologinė ar psichinė liga. Nustatyti patologinę būklę gali tik specialistas, atlikęs būtinus diagnostinius tyrimus. Įtarti ligą galite, jei artimi kūdikio suaugusieji negali rasti tokio vaiko elgesio priežasčių, taip pat esant staigiems autoagresijos priepuoliams. Pavyzdžiui, mažylis žaidė su kaladėlėmis, besijuokdamas nesijaudino ir dėl kažko nenusiminė, o staiga pradėjo daužytis sau per galvą, po to vėl pradėjo smagų žaidimą. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vaiko užgaidas ankstyvame amžiuje – kai mažylis dar negali paaiškinti, kodėl taip daro ir kas jam kelia nerimą.

Ką daryti: eksperto patarimas

Visų pirma, norėdami išspręsti tokią problemą, suaugusieji turi suprasti tokio kūdikio elgesio priežastis. Tam reikia tam tikrą laiką stebėti, kokiomis aplinkybėmis vaikas trenkia sau į galvą. Nustačius priežastį, ją reikia nedelsiant pašalinti. Pavyzdžiui, jei mažylis rodo tokią reakciją į bausmę, suaugusiųjų dėmesio stoką, sunkumus, kylančius mokykloje, tuomet reikėtų palaikyti mažylį, pasikalbėti su juo apie jo jausmus ir baimes. Svarbu ne tiek turinyspasitikėjimo kupina atmosfera, draugiška suaugusiojo ir vaiko pokalbio nuotaika. Vaikas turėtų jausti nuoširdų suaugusiojo palaikymą ir supratimą.

Veiksminga priemonė kovojant su vaikų autoagresija yra aistra sportui. Pavyzdžiui, berniukai gali būti skatinami prisijungti prie futbolo skyriaus, o mergaitėms gali patikti gimnastika ar šiuolaikiniai šokiai. Toks laisvalaikis ne tik sumažins nerimą ir agresiją, bet ir padės vaikams padidinti pasitikėjimą savimi bei realizuoti savo potencialą ir gebėjimus.

Jei tėvai nesugeba susidoroti su vaiko autoagresijos problema, turėtumėte kreiptis pagalbos į neurologą ir psichologą. Taigi, pirmasis specialistas pasiūlys raminančias žolelių priemones. Tokie vaistai ne tik nepakenks kūdikio sveikatai, bet ir tinkamai dozuodami praturtins vaiko organizmą naudingais elementais ir vitaminais.

Psichologai tokiais atvejais vis dažniau taiko dailės terapiją, hipoterapiją ir gydymą su gyvūnais. Pirmasis metodas yra neigiamų emocijų, agresijos išraiška per meninę kūrybą.

Hipoterapija pažodžiui reiškia „gydymas arkliu“. Šio metodo pagalba mažinama ne tik psichologinė, bet ir fizinė įtampa.

Panaši technika yra gyvūnų terapija, paremta kūdikio bendravimu su skirtingais gyvūnais, dažniausiai katėmis, triušiais, dekoratyviniais šunimis.

Taigi, mes pasakėme, ką galima padaryti, jei pasirodys „sunkus“vaikasautoagresija. Taigi, pagrindinė suaugusiųjų užduotis yra laiku nustatyti patologinę būklę ir suteikti visą įmanomą pagalbą trupiniams, o tai pasireiškia priežiūra, dėmesiu, parama kūdikiui, atsidūrusiam jam sunkioje situacijoje.