Hiperaktyvus vaikas: ką turėtų daryti tėvai? Psichologo patarimai ir rekomendacijos hiperaktyvių vaikų tėvams

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:51

Dažnai dažniausia vaiko hiperaktyvumo priežastis yra dėmesio trūkumas. Perdėtu judrumu ir užimtumu jis stengiasi pritraukti tėvus, bendraamžius, mokytojus. Kartais priežastis gali būti žmogaus charakterio bruožas. Tačiau didžiausią įtaką turi daugelis kitų veiksnių: rizikuoja vaikai, gimę po cezario pjūvio, dirbtiniai kūdikiai ir pan.. Todėl labai svarbu suprasti pagrindinę priežastį.

Sprendžiant pagal statistiką, hiperaktyvumas pasireiškia beveik kas dvidešimtam vaikui, beje, reikia pastebėti, kad berniukai yra du-tris kartus dažniau. Pasirodo, klasėje galite sutikti bent vieną per daug aktyvų vaiką. Hiperaktyvaus vaiko tėvams patarinėja visi ir įvairūs, bet iš tikrųjų tereikia klausyti specialistų.

Mokslininkai įrodo, kad hiperaktyvumas yra diagnozė

Ilgą laiką ši diagnozė buvo laikoma tik vaiko elgesio ypatybe, tačiau visai neseniai buvo įrodyta, kad taiyra psichinis nukrypimas, kurio negalima ištaisyti paprastais pedagoginiais metodais. O jei šeimoje yra hiperaktyvus vaikas, ką daryti tėvams? Psichologo patarimai padės tai išsiaiškinti.

Įdomu tai, kad 1970 metais buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad ši liga yra pagrįsta fiziologinėmis ir genetinėmis priežastimis, o pats sindromas reiškia ne tik pedagogiką ir psichologiją, bet ir siejamas su medicina.

Pagrindinės įvykio priežastys

• Vaiko organizme trūksta būtinų hormonų.
• Praėjusios ligos ir traumos.
• Motinos liga nėštumo metu.
• Bet kokia liga, kuria vaikas sirgo būdamas kūdikis. Jie gali paveikti smegenis.

Ir nepaisant to, kad medicina šiuo klausimu pasiekė didžiulę sėkmę, yra ir farmakologinių gydymo metodų, ir psichologinių bei pedagoginių, vis dėlto vaikų hiperaktyvumas laikomas nepagydomu sindromu, kurį galima koreguoti paauglystėje. Remdamiesi tuo, pasistengsime padaryti išvadas ir pateikti rekomendacijas: hiperaktyvūs vaikai, ką daryti tėvams?

Psichologo patarimai gali padėti vaikui prisitaikyti prie visuomenės ir ateityje tapti visapusiškai išsivysčiusia asmenybe.

Liga suaugus

Tiesą sakant, daugelis suaugusiųjų kenčia nuo šios ligos, tačiau dažniausiai jie laikomi pernelyg impulsyviais, aktyviais ir skraidžiais. Šis sindromas pasireiškia vaikystėje, jis dar nėra visiškaiištirta, todėl neįrodyta, kad jis išliks suaugus.

Kaip atpažinti hiperaktyvų vaiką

Tėvai gali iš karto pastebėti pirmuosius požymius: kūdikiai prastai miega, daug verkia, yra labai irzlūs dienos metu, gali reaguoti į bet kokį triukšmą ir kraštovaizdžio pasikeitimą.

Hiperaktyvus vaikas, būdamas vienerių metų, jau pradeda reikštis, pavyzdžiui, kalbos vėlavimu, nepatogiais judesiais dėl sutrikusios motorikos. Nepaisant to, jis nuolat aktyvus, bando vaikščioti, judėti, yra veržlus ir judrus. Jo nuotaika taip pat nuolat keičiasi: vieną akimirką vaikas linksmas ir linksmas, o kitą – gali būti smarkiai kaprizingas. Taigi, prieš jus yra hiperaktyvus vaikas (1 m.). Ką turėtų daryti tėvai? Tokiems vaikams teks skirti daug daugiau dėmesio, reikia stengtis pasiekti rezultatų.

Kritinis amžius

Kalbant apie pasiruošimo užsiėmimus, vaikui taip pat sunku sutelkti dėmesį į vieną užduotį: jis negali ramiai sėdėti, atlikti bent vieno dalyko ar atlikti pratimo atsargiai ir susikaupęs. Vaikas daro viską, kad baigtų darbą ir pradėtų kažką naujo.

Pagrįstą patarimą hiperaktyvaus vaiko tėvams gali duoti tik specialistas, taip pat atpažinti hiperaktyvumą. Tačiau prieš kreipdamiesi į specialistus mama ir tėtis turėtų stebėti savo vaiką, nustatyti, kiek per didelis aktyvumas ir impulsyvumas trukdo jam mokytis ir kurti santykius su vaikais.bendraamžių. Kokios situacijos kelia nerimą?

Pagrindiniai simptomai

1. Nedėmesingumas. Vaikui visada sunku susikoncentruoti ties užduotimi ar žaidimu. Tėvams nuolat reikia priminti apie kasdienius reikalus, nes vaikas juos tiesiog pamiršta, o taip pat nuolat sulaužo ar pameta daiktus. Be to, sutrinka dėmesys: kūdikis niekada nieko neklauso, net tada, kai kalba kreipiama tiesiai į jį. Jei jis atlieka užduotį pats, jis dažnai negali tinkamai organizuoti savo darbo, nuolat blaškosi ir neatlieka užduoties.
2. Impulsyvus. Klasėje vaikas, nelaukdamas savo eilės, šaukia iš savo vietos. Jam sunku laikytis nustatytų taisyklių, jis nuolat kišasi į pokalbį ir pan.
3. Hiperaktyvumas. Vaikui sunku ramiai sėdėti, jis nuolat krūpteli kėdėje, daug kalba, nuolat laksto net ten, kur to padaryti negalima. Vaikas negali ramiai žaisti ar atsipalaiduoti, visada užduoda daug klausimų, bet neprisimena nė vieno atsakymo. Daugelis vaiko veiksmų ir veiksmų yra visiškai neapgalvoti, jis dažnai laužo daiktus, daužo indus. Net miegodamas jis nėra ramus – nuolat atsibunda, mėtosi ir vartydamasis, kartais per miegus rėkia.

Hiperaktyvus ir aktyvus: skirtumai

Dažnai tėvai, sakydami apie savo vaiką, kad jis yra hiperaktyvus, šiam žodžiui suteikia teigiamą reikšmę. Tačiau dauguma žmonių tiesiog painioja dvi skirtingas sąvokas – aktyvų ir hiperaktyvų. Tikrai gerai, kai vaikas smalsus, domisi jį supančiu pasauliu, traukia naujožinių. Tačiau hiperaktyvumas ir dėmesio stokos sutrikimas, kurie dažnai yra tarpusavyje susiję, yra neurologiniai-elgesio sutrikimai. Skausmiausiai jie jaučiasi sulaukus penkerių metų, o tai neabejotinai daro neigiamą poveikį vaikui, neleidžia jam vystytis kartu su kitais vaikais.

Aktyvūs vaikai gali būti aktyvūs namuose, žaidimų aikštelėje su draugais, darželyje, tačiau atėję į bet kurią jiems naują vietą, pavyzdžiui, apsilankyti ar pas gydytoją, iškart nurimsta ir pradeda elgtis kaip tikras tylus. Su hiperaktyviais vaikais viskas yra kitaip, nepaisant aplinkybių, vietos ir juos supančių žmonių: jie visada elgiasi taip pat ir tiesiog negali ramiai sėdėti.

Aktyvų vaiką gali nuvilti įprastas žaidimas, pvz., šaškės ar dėlionės rinkimas, o hiperaktyviam vaikui trūksta atkaklumo.

Bet kokiu atveju viskas labai individualu, todėl tik remiantis pastebėjimais galite teikti rekomendacijas tėvams. Hiperaktyvius vaikus sunkiau išgąsdinti, jų skausmo slenkstis žemesnis, jie nieko nebijo, visiškai negalvodami apie savo saugumą.

Iš viso to, kas pasakyta, išplaukia, kad jei mažylis mėgsta žaidimus lauke, jam patinka išmokti ko nors naujo, o šis smalsumas netrukdo jo studijoms ir socialiniams santykiams, tuomet nereikėtų jo vadinti hiperaktyviu. Vaikas vystosi normaliai pagal savo amžių. Jei kūdikis negali ramiai sėdėti, išklausyti pasakos iki galo ar atlikti užduoties, jam nuolat reikia dėmesioarba pykčio priepuoliai, tai yra hiperaktyvus vaikas. Ką turėtų daryti tėvai? Psichologo patarimai gali padėti šiuo sudėtingu klausimu.

Mokykla

Jei prieš mokyklos pradžią tėvai ne itin jaudinasi dėl šio charakterio bruožo, tai prasidėjus treniruotėms, pamatę daugybę problemų, su kuriomis susiduria jų vaikas, jie pradeda labai nerimauti. Šiems vaikams sunku suprasti, kaip elgtis, o kaip ne. Vaikas nežino, kur yra priimtina riba, jam sunku užmegzti santykius su kitais vaikais ir mokytoja, o tiesiog ramiai išmokti pamoką. Todėl adaptacijos laikotarpiu rekomendacijos būtinos hiperaktyvių vaikų tėvams, nes šis amžius yra pats kritiškiausias. Galite nuvesti vaiką pas psichologą. Jei turite hiperaktyvų vaiką, specialistų rekomendacijomis reikia vadovautis pažodžiui visame kame.

Svarbu atsiminti, kad hiperaktyvumas ir dėmesio stokos sutrikimas dažnai eina koja kojon su kitomis rimtomis problemomis.

Patarimas hiperaktyvaus vaiko tėvams

Hiperaktyvus vaikas: ką turėtų daryti tėvai? Skaitykite toliau, kad galėtumėte vadovautis psichologo patarimais.

Svarbu atidžiai laikytis saugos priemonių, išimti visus nesaugius ir aštrius daiktus, išjungti buitinę techniką išeinant iš kambario, nes paprasti vaikai dažnai ką nors sulaužo, nukrenta ir susitrenkia, o tai nutinka du kartus su hiperaktyvumu arba trise. kartų dažniau.

Jei hiperaktyvus vaikas turi ko nors svarbaus išmokti, pravers psichologo patarimai tėvams. Turite įsitikinti, kad jis klauso. Jam neužtenka vien prisišaukti – reikia užmegzti kontaktą, išimti žaislus iš regėjimo lauko, išjungti televizorių ar kompiuterį. Ir tik įsitikinę, kad vaikas tikrai jūsų klauso, galite pradėti su juo pokalbį.

Šeimoje būtina nustatyti taisykles, kurių vaikas nuolat laikytųsi. Ir labai svarbu, kad jie visada būtų atliekami kiekvieną dieną be išimties, nepaisant aplinkybių. Svarbu nuolat apie jas priminti vaikui, kartoti, kad kai kurias užduotis būtina atlikti visada, o ką nors daryti griežtai draudžiama.

Labai svarbus niuansas yra režimas. Vaiką reikia išmokyti viską daryti laiku, o išimčių negalima daryti net poilsio dienomis. Pavyzdžiui, visada kelkitės tuo pačiu metu, pusryčiaukite, atlikite namų darbus, eikite pasivaikščioti. Galbūt tai per griežta, bet veiksmingiausia. Būtent ši taisyklė padės vaikui adaptuotis mokykloje ir ateityje išmokti naujos medžiagos.

Šie vaikai labai jautrūs nuotaikai, todėl labai svarbu, kad jų gaunamos emocijos būtų teigiamos. Pagirkite juos net už mažiausius pasiekimus. Tegul jie jaučia, kad tėvai juo didžiuojasi. Reikėtų palaikyti vaiką jam sunkiomis akimirkomis, dažniau kalba apie meilę jam, apkabinti.

Galite organizuoti atlygio sistemą, pavyzdžiui, jei jis visą savaitę elgėsi gerai, tai savaitgalį gaus nedidelę dovanėlę arba kelionę į gamtą, kelionę į kiną, muziejų. Tegul tėvai sugalvoja bendrų žaidimų,kad sužavės kūdikį. Žinoma, tai pareikalaus daug laiko, kantrybės ir išradingumo, tačiau rezultatas netruks laukti.

Svarbu apskritai stebėti atmosferą šeimoje, kad visi konfliktai praeitų pro mažylį, o ypač jam būtų neįmanoma juose dalyvauti.

Jei vaikas blogai elgėsi, galite bausti, bet ne griežtai, o užpuolimo geriau išvis atsisakyti.

Hiperaktyvus vaikas niekada nepritrūksta jėgų, todėl nuolat reikia sudaryti sąlygas, kad jis kur nors galėtų jas įdėti. Vaikas turėtų daugiau vaikščioti oru, eiti į sporto skyrių, žaisti. Tačiau čia yra ir svarbus niuansas: vaikas turi būti pavargęs, bet ne pervargęs.

Draudiant ką nors vaikui, nepaprastai svarbu suteikti jam alternatyvą, ramiu tonu paaiškinant, kodėl jo veiksmai yra neteisingi.

Negalite vestis savo vaiko į vietas, kuriose vyrauja didelės žmonių minios: jo psichika jau per jautri ir silpna, o minia gali sukelti per didelį nervų sistemos sužadinimą, todėl reikėtų vengti masinių renginių, prekybos centrų. įtemptomis valandomis. Tačiau pasivaikščiojimai gryname ore, žygiai į gamtą turi teigiamą poveikį kūdikiui. Tokiam vaikui geriau žaisti tik su vienu draugu.

Būtų gerai, jei tėvai vestų stebėjimo dienoraštį, kuriame galėtų pasižymėti visus pokyčius ir reakcijas į juos supantį pasaulį, kurie įvyksta su hiperaktyviu vaiku. Po to, kai šis dienoraštis gali būti parodytas mokytojui (jam bus daug lengviau sudaryti bendrąpaveikslėlis).

Hiperaktyvus vaikas: ką turėtų daryti tėvai? Aukščiau išvardyti patarimai padės išspręsti daugelį problemų.

Darbas mokykloje

Iš pradžių mokytojas turėtų žinoti, kad klasėje yra hiperaktyvus vaikas, kad ateityje galėtų tinkamai su juo kurti darbą, todėl tėvai turėtų iš anksto pranešti mokytojui ir pasidalinti visa turima informacija.

Visų pirma, vaikas turėtų sėdėti kuo arčiau mokytojo – taip pastarajam bus daug lengviau kontroliuoti drausmę. Taip pat svarbu, kad kūdikis turėtų galimybę bet kada užduoti visus reikiamus klausimus.

Mokytojas turėtų užsirašyti visas užduotis ant lentos ir duoti tik vieną užduotį tam tikram laikui. Jei užduotis yra per didelė, ją reikia padalyti į kelias dalis, kad būtų apribotas laikas ir nuolatos būtų stebimas jų vykdymas.

Hiperaktyviam vaikui sunku ilgai sėdėti vienoje vietoje ir vis tiek įsiminti pateiktą medžiagą. Todėl jį reikia nuosekliai mokyti, įtraukti į pamoką, net jei mažylis sukasi, šaukia, blaškosi kėdutėje. Kitą kartą kūdikis tiesiog sutelkite dėmesį į ramybę.

Jam tiesiog reikia judėti, todėl geriau per daug nesistebėti jo elgesio klasėje, leiskite jam lakstyti mokyklos žaidimų aikštelėje ar sporto salėje.

Be to, vaikai dažnai patenka į užburtą ratą: pagirti jiems tiesiog būtina, tačiau gerai mokytis kainuoja neįtikėtinas pastangas. Dėl to, kad jie yra nedėmesingi ir negali normaliaisusikaupę, jie daro daug klaidų, o jų darbas yra aplaistytas. Todėl iš pradžių su jais turėtų būti elgiamasi ne taip griežtai.

Per pamoką veikla gali keistis kelis kartus, o jei tai naudinga paprastiems vaikams, hiperaktyviam persijungti daug sunkiau. Todėl juos reikia iš anksto įspėti, suteikti galimybę pasiruošti.

Mokytojui labai sunku dirbti su tokiais vaikais, bet vis tiek, jei rasite tinkamą požiūrį, rezultatas bus puikus. Hiperaktyvūs vaikai yra gerai išvystyti intelektualiai, kaip rodo daugybė testų, tačiau jiems sunku susidoroti su savo temperamentu.