Žaidimų vaidmuo ikimokyklinio amžiaus vaikų raidoje. Mokomieji žaidimai vaikams

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:52

Žaidimas vaikui – tai pasakų pasaulis, kurį jis pats valdo. Tačiau mažam žmogui tai ne tik pramoga, nes procese vystosi intelektas, vystosi asmenybė. Kada pradėti, ką daryti, kokius žaislus rinktis edukaciniams užsiėmimams su ikimokyklinukais – tai populiariausi tėvų klausimai.

Žaidimų svarba vaiko vystymuisi

Šis užsiėmimas teikia malonumą, džiaugsmą, savęs patvirtinimą, žinias ir patirtį. Žaidimo vaidmens ikimokyklinio amžiaus vaikų raidoje negalima pervertinti. Vaikas auga, įgyja naujų žinių, tačiau suaugusiųjų veikla jam vis dar neprieinama, o poreikis joje dalyvauti – didelis.

Žaidimas ateis į pagalbą, o vaikų galimybės jame yra neribotos. Tai atpalaiduoja vidinius apribojimus – vaikas įgyja pasitikėjimo savimi ir vidinės ramybės jausmą.

Šiuo atveju suprantamos priežastys, kodėl psichologai ir pedagogai pataria iki tam tikro amžiaus žinias duoti žaidimo forma. Taip vaikai supras ir prisiminsviskas, ko jums reikia.

Yra lavinimo veikla, skirta mažam vaikui, taip pat jaunesniam ar vyresniam ikimokyklinukui. Visus juos vienija vienas principas – žaidimo derinimas su mokymusi. Naudojama muzika, vaizduojamieji menai, sportas, užsienio kalbos, tikslieji mokslai – kiekviena iš šių sričių lavina vaikų intelektą. Tokie užsiėmimai aktualūs ne tik vaikams, bet ir tiems, kurie pradeda aktyviai ruoštis mokymuisi – ikimokyklinukams nuo 5 metų.

Labojamieji žaidimai vaikams suaktyvina psichikos procesus, formuoja reikiamus įgūdžius ir gebėjimus, kurie pravers tolimesniam sėkmingam mokymuisi. Tai apima daugybę pratimų, užduočių, kurios parenkamos atsižvelgiant į vaiko amžių ir įgūdžius.

Galima išskirti, pavyzdžiui, žaidimus, skirtus lavinti smulkiąją motoriką, kūrybiškumą, bendravimo įgūdžius, kalbą, dėmesį, mąstymą ir kitas psichines funkcijas. Beje, daugelio veiklų negalima priskirti tik vienai iš šių kategorijų.

Kiekvienas iš jų turi daug įrankių ir yra skirtas atlikti tam tikrą vaidmenį ikimokyklinio amžiaus vaikų vystymuisi. Žaidimai sprendžia įvairias problemas ir jiems galioja tam tikros taisyklės. Jų laikymasis didina užsiėmimų efektyvumą, padeda vaikui įgyti naujų įgūdžių ir žinių. Beje, būtent tokiu būdu jie pasisavinami stipriau ir lengviau.

Kada pradėti

Nelaukite, kol jūsų kūdikis užaugs ir pradės vystytis. Yra pakankamai galimybių per edukacinius žaidimus suteikti žinių net ir mažam vaikui.vaikeli.

Pavyzdžiui, kūdikis tyrinėja jį supantį pasaulį, daiktų savybes. Didžiausias jo noras šiuo laikotarpiu – viską paliesti ir pasiimti. Taip jis vystosi.

Po 1-2 metų vaikui bus aktualūs kalbai lavinti, piešimui ir spalvinimui skirti žaidimai, kuriuose jis prisimins spalvų ir formų pavadinimus. Nepamirškite apie pasivaikščiojimus gamtoje, parke ar žaidimų aikštelėje – ten galite daug sužinoti apie medžius ir gyvūnus, apie vabzdžius ir paukščius, apie metų laikus ir dar daugiau.

Mokomieji žaidimai 5 metų ir vyresniems vaikams turėtų būti kuo įvairesni. Pavyzdžiui, tokio amžiaus vaikas mėgsta pasakas, todėl jo galima paprašyti perpasakoti, kurti, statyti mini spektakliukus su pirštu ar popieriniu teatru, taip pat piešti iliustracijas, lavinančias vaizduotę ir kūrybiškumą; suskaičiuokite ir apibūdinkite veikėjus, lavinkite kalbos ir matematikos įgūdžius. Vaikai gali kurti istoriją iš paveikslėlių, įsiminti mažus eilėraščius, tapyti neperžengdami kontūrų, lipdyti, rasti skirtumų ir kt.

Yra daug žaidimo parinkčių. Svarbu jų nepaversti nuobodžia veikla, o stengtis rasti ką nors įdomaus net ir įprastame, nes pasyvus suvokimas netaps tvirtų žinių ir įgūdžių pagrindu.

Taigi niekada ne per anksti pradėti. Svarbiausia yra pasirinkti tinkamą veiklą, atsižvelgiant į vaiko pomėgius ir amžių.

Vystymo žaidimai: taisyklės ir klaidos

Tėvai turėtų atsižvelgti į keletą dalykų.

Niekada nerodykite pavyzdžio kitiemsvaikai: kiekvienas vystosi savo tempu, turi savo interesų ir savybių. Svarbiau stebėti savo vaiko rezultatus per pastaruosius mėnesius.

Nereikia aklai laikytis metodikos ir nekoreguoti jos pačiam, kad atrakintumėte potencialą.

Žaidimo metu vaikai gali pasiūlyti jį modifikuoti. Į juos kištis nereikėtų – tik savarankiškas žmogus sugeba imtis iniciatyvos, pasiūlyti idėją, savo planą. Be to, pamoka, kuri buvo baigta su malonumu ir noru, paliks didesnį įspūdį ir bus efektyvesnė.

Nepamirškite: reikia baigti žaisti, kol vaikas nepajunta pavargęs. Geriau sustoti šiek tiek anksčiau, kad jis nekantriai lauktų kito karto.

Net jei atrodo, kad tikslas nepasiektas, nenusiminkite. Vaikams reikia daugiau laiko suprasti ir konsoliduoti informaciją.

Mokomųjų žaidimų ypatybės

Žymiausi psichologijos ir pedagogikos ekspertai išskiria juos nuo įprastų pramogų. Kuriamais laikomi tik tie žaidimai, kurie:

• daugiafunkcis – naudodami tik jas galite sugalvoti įvairių veiklų;
• taisyklės vis sunkėja;
• pasiūlykite įvairių žaidimo variantų.

Pastaruoju atveju toks žaidimas skirtas ne vienai dienai. Idealiu atveju jis turėtų būti įdomus ilgą laiką.

Tradiciniai ir originalūs edukaciniai žaidimai

Pirmieji yra mozaikos, piramidės, raišteliai, konstruktoriai, įdėklų rėmeliai, loterijos, galvosūkiai,vaikščiojimo žaidimai. Visi jie tam tikrame amžiuje tampa įdomūs ir lavina skirtingus įgūdžius. Tačiau svarbiausia, kad kiekvienas iš šių žaidimų gali būti sudėtingas, papildytas, paįvairintas. Tada jis taps dar aktualesnis ir įdomesnis.

Autorinius mokomuosius žaidimus kuria tam tikros pedagogikos ir psichologijos srities specialistai. Jie taip pat sujungia svarbiausią mokymosi principą pradėti nuo paprasto ir palaipsniui didinti sunkumą. Tarp jų, pavyzdžiui, „Gyenes Logic Blocks“– universalus vadovas, tapęs vienu populiariausių pasaulyje.

Tai geometrinių formų rinkinys, kuris skiriasi keliais būdais: spalva, storiu, forma ir dydžiu. Detalės nesikartoja. Vaikui galima pasiūlyti juos apžiūrėti, surūšiuoti, statyti bokštus, ieškoti panašių, rūšiuoti pagal vieną ar daugiau savybių, įtraukti į jutimo dėžutes.

Žaidimų pasirinkimas tampa dar platesnis, jei prie blokų pridedami specialūs albumai. Žaidimo, skirto mažiesiems, tikslas yra pasirinkti tinkamą formą, kad būtų užbaigtas gyvūno ar objekto vaizdas.

Vyresniems vaikams turite rasti konkretų skaičių, jei pateikiami storio, dydžio ir tt susitarimai.

Vaikas gebės ne tik įsiminti geometrines figūras, bet ir lavinti dėmesį, atmintį, mąstymą, gebėjimą analizuoti, išryškinti daiktų savybes ir jas apibendrinti.

Yra daug panašių besivystančių autorinių žaidimų: Voskobovičiaus kvadratas, Zaicevo kubeliai, Kuizinerio lazdos, Nikitino kubeliai. Kiekvienas iš žaidimų įrodė savo vaidmenį ikimokyklinio amžiaus vaikų raidoje. Visi jie turitam tikras taisykles, bet visada galite pridėti ką nors savo.

Smulkiosios motorikos lavinimas

Daugelis žmonių apie tai girdėjo, bet nežino, kada ir nuo ko pradėti. Yra ryšys tarp smulkiosios motorikos išsivystymo lygio ir vaiko psichinės raidos.

Gebėjimas valdyti ranką taip pat svarbus rašant. Šis įgūdis ruošiantis mokyklai vertinamas taip pat, kaip kalba, atmintis, dėmesys.

Žaidimai, skirti lavinti smulkiąją motoriką, yra įvairūs:

• rankų masažas;
• žaidimai pirštais: gimnastika, teatras, kurių figūrėlės dedamos ant atskiro piršto;
• lipdymas, piešimas ir aplikavimas - karpymas, klijavimas, dažymas, trafaretas, trafaretas;
• žaidimai su mažais daiktais: dribsniais, karoliukais, mažais pomponais, mygtukais, juos galima rūšiuoti, išdėstyti takelius, pridėti prie teminių dėžučių.

Tai yra pagrindiniai smulkiosios motorikos žaidimų tipai, tačiau yra ir daug kitų: raišteliai, siuvinėjimas, guminių juostų surišimas ir kt.

Kūrybiškumo ugdymas

Ši veikla įdomi bet kokio amžiaus vaikams. Žaidimas, kaip priemonė lavinti vaizduotę, fantaziją ir nestandartinį mąstymą, moko jus, kaip savo rankomis sukurti ką nors gražaus.

Vaikas gali dalytis savo pasaulio vizija piešdamas, lipdydamas, aplikuodamas, koliažuodamas, dirbdamas iš natūralių medžiagų, megzdamas.

Kūrybiniams žaidimams dažnai naudojamos tokios medžiagos kaip pieštukai, dažai, flomasteriai, žirklės,spalvotas popierius, plastilinas, molis.

Su jų pagalba galite padaryti aplikaciją iš gėlių žiedlapių ar medžių lapų; paveikslėlį, vaizduojantį abstrakčią vietą, paverskite visaverte iliustracija; nupiešti neegzistuojantį gyvūną, medį, planetą; iliustruoti savo mėgstamą pasaką; atspėti nuotaiką iš baigto portreto arba užbaigti jį ir dar daugiau.

Tačiau kūrybiškumas – tai ne tik gebėjimas piešti, klijuoti ar lipdyti, bet ir aktorinio talento ugdymas, ir gebėjimas įvaldyti žodį, ir kūrybinis mąstymas, nes vaikas ieško priemonių pavaizduoti tai, kas yra sumanyta, naudojant veido išraiškas, gestus, daiktus.

Tokios veiklos metu vaikai žaidžia įvairias gyvenimo situacijas, taip pat patiria emocijas, kurių iki šiol nebuvo.

Yra daug žaidimų, daugeliui jų nereikia pagalbinės medžiagos. Pavyzdžiui, užduoti klausimą be žodžių, vaidinti pantomimą, lavinančią kūno kalbą ir kūno kalbą, taip pat galimybę kurti originalius vaizdus.

Intelekto ugdymas

Specialistai atkreipia dėmesį į pagrindinį žaidimo vaidmenį ikimokyklinio amžiaus vaikų raidoje. Būtent šiuo laikotarpiu su jomis padedamas žinių pagrindas. Ateityje tai turės pastebimą poveikį intelektui.

Ši sąvoka apima protinių gebėjimų, tokių kaip mąstymas, dėmesys, atmintis, suvokimas, ugdymą. Didaktiniai žaidimai prisideda prie šių psichinių savybių formavimo. Jie naudojami tiek ikimokykliniame įstaigoje, tiek klasėje namuose.

Ypatumas slypi tame, kad pažinimoinformacija būtinai praskiedžiama žaidimo elementu. Tai gali būti linksmas atsakymo ieškojimas, netikėtumo akimirka, pasakiška realybė. Palaipsniui komplikuodamas medžiagą, suaugęs žmogus perteikia vaikui naujas žinias.

Renkantis užduotis svarbu atsižvelgti į amžių. Ir pradėti galite tada, kai vaikas supras žaidimo taisykles ir tikslą.

Kalbos raida

Daugelis mamų nuo pat kūdikio gimimo su nerimu laukia akimirkos, kada išgirs pirmuosius jo žodžius. Žaidimai, skirti lavinti vaikų kalbą, padės šiek tiek pagreitinti renginį.

Tinkamas kvėpavimas yra būtinas. Sportuojant galima užpūsti žvakę, žaisti snaiges (pūsti ant vatos). Taip pat pravers muilo burbulai, vamzdeliai ir švilpukai.

Nepamirškite apie žaidimus, skirtus šnekamajai kalbai lavinti. Tai palengvina paveikslėlių skaitymas, perpasakojimas, aprašymas.

Kuo turtingesnė vaiko kalba, tuo lengviau jis galės reikšti savo mintis, tuo sėkmingesnis bus jo bendravimas su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Be to, teisingas tarimas taip pat svarbus rašybai, nes rašytinė kalba yra glaudžiai susijusi su žodine kalba.

Bendravimo įgūdžių ugdymas

Kūdikį nuo gimimo supa daugybė garsų, tačiau jo bendravimas su išoriniu pasauliu vyksta tik žodžių pagalba. Bendravimo įgūdžiai vystosi ne tik natūraliai. Tai padės didaktiniams ir vaidmenų žaidimams. Bendrauti, klausytis, girdėti ir bendrauti su žmonėmis taip pat reikia mokytis.

Mobilieji ir kolektyviniai žaidimai yra labai svarbūs. Pavyzdžiui,po vieną pasisveikinkite su visa grupe; kuo tiksliau pakartoti po žaidėjo visus jo judesius; judėkite kaip traukinys užmerktomis akimis; žaisti situacijas, vaizduojant visas emocijas ir išgyvenimus; komplimentus vienas kitam dėliodami gėles, kad padarytumėte gražią proskyną.

Visi šie ir daugelis kitų bendravimo įgūdžių lavinimo žaidimų ugdo santarvės ir vienybės jausmą, gebėjimą veikti komandoje, užmegzti draugiškus santykius, pasitikėti ir padėti, ugdyti žodinę ir neverbalinę sąveiką.

Išvada

Ikimokyklinio amžiaus vaikų raidoje ypač pastebimas žaidimo vaidmuo. Tai tinkamiausias laikotarpis įgūdžių, kurie taip būtini suaugusiam žmogui, formavimui. Taip vaikas gali pilnai save realizuoti ir lengvai įgyti naujų žinių bei įgūdžių.