Religinės šventės ir jų tradicijos

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:50

Atostogos skirtingose religijose atlieka ypatingą funkciją tiek tikintiesiems, tiek pasauliečiams. Religingam žmogui tokia diena ypatinga, nes primena kokį nors reikšmingą įvykį. Tiems, kurie mieliau tiki Visagaliu savo sieloje, tokiems žmonėms taip pat svarbios šventės. Juk jie padeda atitraukti nuo kasdienių rūpesčių, trumpam pailsėti nuo darbo streso.

Kalėdų tradicijos stačiatikybėje

Visais laikais religinės šventės vaidino ypatingą vaidmenį. Viena iš svarbiausių iškilmingų dienų skirtingų religijų atstovams yra Kalėdos.

Stačiatikybėje ši šviesi diena švenčiama sausio 7 d. Diena, kai intensyviai ruošiamasi šventei – Kūčios. Pagal griežtas stačiatikių bažnyčios taisykles tikintieji turi atsisakyti maisto, kol pasirodys pirmoji žvaigždė. Gavėnia vyksta prieš Kalėdas.

Kokia religinė šventė yra pati svarbiausia? Sunku atsakyti į šį klausimą. Kiekviena iš šių dienų turi ypatingą nuotaiką. Kalbant apie Kalėdas, pagal populiarius įsitikinimus,Naktį prieš Kalėdas kaunasi dvi jėgos – gėris ir blogis. Vienas kviečia žmones giedoti ir švęsti Išganytojo gimimą, o antrasis – į raganų šabą. Kažkada šį vakarą po kiemus vaikščiojo giesmė – persirengę jaunuoliai su gyvūnų kaukėmis. Jie, negailėdami gražių žodžių, skambino namo šeimininkams. Žinoma, tokios tradicijos neturėjo nieko bendra su bažnytinėmis.

Tradicijos šventajam vakarui

Įvairiose šalyse ši religinė šventė švenčiama savaip. Pavyzdžiui, Ukrainoje šventimas prasideda Šventąjį vakarą, Kūčių vakarą. Prieš šią šventę stačiatikių bažnyčia taip pat numato pasninką. Viena iš išskirtinių tradicijų yra patiekalas „kutya“. Tai kviečių arba ryžių košė, į kurią dedama džiovintų vaisių, medaus, aguonų, razinų. Iš viso Šventąjį vakarą turėtų būti patiekiama 12 skirtingų gavėnios patiekalų. Per pačias Kalėdas žmonės beveik nesilankydavo. Tik suaugę vedę vaikai (su uošviais ar žentais) galėjo aplankyti savo pagyvenusius tėvus – pasiimkite „senelio vakarienę“.

Ar musulmonai švenčia Kalėdas?

O kaip su Kalėdų šventimu musulmoniškose šalyse? Daugeliui šis klausimas yra labai įdomus. Žinoma, nė vienas iš musulmonų teologų nekviečia švęsti šios religinės šventės. Be to, musulmonai turi savo Kalėdų „analogą“– pranašo Mahometo gimtadienį. Ji švenčiama trečiojo mėnesio 12 dieną pagal musulmonų kalendorių ir kiekvienais metais patenka į skirtingas šventes. Tačiau kadangi šios religijos rėmuose Jėzus Kristus taip pat laikomas pranašu, musulmonai sveikinasavo kaimynams ir artimiems krikščionims su šia švente.

Pagrindinė musulmonų šventė

Viena iš svarbiausių religinių metų švenčių visiems musulmonams yra Eid al-Adha. Jis prasideda praėjus 70 dienų po Ramadano pabaigos ir trunka 3–4 dienas. Pagrindinė šios šventės tradicija – ėriuko aukojimas. Ritualinė ceremonija atliekama kiekvieną šventės dieną. Iš gyvulio mėsos ruošiami iškilmingi patiekalai, kurie valgomi valgio metu arba išdalinami vargšams.

Kalėdos Katalikų Bažnyčioje

Daugelyje šalių Kalėdos yra ir nacionalinė, ir religinė šventė. Katalikiškoje tradicijoje Kalėdos švenčiamos pagal Grigaliaus kalendorių, nuo sausio 25 iki sausio 1 d. Prieš šią šviesią dieną ateina Advento laikotarpis – pasninkas, kurio metu tikintieji išpažįsta bažnyčiose. Kalėdų išvakarėse katalikų bažnyčiose aukojamos ypatingos Mišios, kurios prasideda lygiai vidurnaktį. Per Kalėdas namuose statomos ir puošiamos eglutės. Ši tradicija pirmiausia kilo iš germanų tautų, kurios laikė eglę turto ir vaisingumo simboliu.

Velykų papročiai

Viena iš seniausių religinių švenčių Rusijoje yra Velykos. Tai vienas svarbiausių ir švenčia Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Manoma, kad beveik visos šios šventės tradicijos pirmiausia atsirado pamaldose. Ir net liaudies šventės visada asocijuojasi su viena pagrindinių tradicijų– pasninko nutraukimas po gavėnios.

Viena iš pagrindinių Velykų tradicijų yra ypatingas sveikinimas. Stačiatikių tarpe įprasta krikštyti – išreikšti sveikinimą žodžiais „Kristus prisikėlė!“, „Tikrai prisikėlė!“. Po žodžių seka trigubas bučinys. Ši tradicija tęsiasi nuo apaštalų laikų.

Pagrindiniai Velykų ritualai

Didįjį šeštadienį ir iškart po Velykų pamaldų vyksta velykinių pyragų, margučių ir visų šventiniam stalui ruoštų patiekalų pašventinimas. Velykiniai kiaušiniai simbolizuoja Gelbėtojo gimimą. Yra legenda, pagal kurią Marija Magdalietė kaip dovaną Romos imperatoriui Tiberijui atnešė kiaušinį, simbolizuojantį Kristaus prisikėlimą. Tačiau imperatorius suabejojo Kristaus prisikėlimo istorija. Jis sakė, kad kaip b alti kiaušiniai negali pasidaryti raudoni, taip mirusiųjų negalima prikelti. Tą akimirką kiaušinis pasidarė raudonas. Nepaisant to, kad šiandien kiaušiniai dažomi skirtingomis spalvomis, tradiciškai vyrauja raudonas atspalvis, simbolizuojantis gyvybę ir atgimimą.

Viena iš priešvelykinės savaitės tradicijų – nuostabių gydomųjų savybių turinčios vadinamosios ketvirtadienio druskos ruošimas. Norėdami tai padaryti, Didįjį ketvirtadienį (paskutinį ketvirtadienį prieš Didžiųjų Velykų šventę) 10 minučių įdėkite įprastą druską į orkaitę arba orkaitę. Tada ji pašventinama bažnyčioje. Remiantis įsitikinimais, druska gali ne tik išgydyti ligas, bet ir išlaikyti taiką šeimoje, atsikratyti blogos akies.

Mergelės Gimimas – rugsėjo 21 d

Viena iš pagrindinių stačiatikių religinių švenčių yra Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimas. Ši šventė švenčiama rugsėjo 21 d., bažnyčia ją įsteigė IV a. Šią dieną dienos trumpėja, o naktys ilgėja. Atsižvelgdami į orą, kuris buvo Švenčiausiosios Mergelės Gimimo dieną, žmonės sprendė, koks bus ruduo, ir darė prielaidas apie artėjančią žiemą. Pavyzdžiui, buvo tikima, kad jei šią dieną paukščiai pakils aukštai į dangų, tada žiema bus š alta. Jei oras buvo giedras, buvo tikima, kad jis tęsis iki spalio pabaigos.

Šią religinę šventę ginčytis nebuvo leista. Buvo tikima, kad kivirčai prieš Dievo Motiną ypač supykdo Viešpatį, nes nuliūdina Mergelę Mariją. Šią dieną negalima gerti vyno. Kas šią dieną geria, kentės ištisus metus. Rugsėjo 21-ąją taip pat įprasta su visomis moterimis elgtis pagarbiai, prisimenant kiekviename žmoguje esančią pirmapradę Dievo kibirkštėlę.

Šioje stačiatikių religinėje šventėje taip pat buvo ypatingų tradicijų. Dažniausiai jaunavedžius aplankydavo prie Dievo Motinos, jie mokomi vengti gyvenimo klaidų. Šeimininkė iškepė šventinį pyragą ir vaišino svečius.

Tą dieną jaunimas aplankė ir savo tėvus. Jie apsirengė gražiais drabužiais, pasiėmė keptą pyragą ir vaikščiojo po kaimą. Jaunoji žmona prie plaukų prisegė juostelę su raidėmis „R“ir „B“(„Mergelės gimimas“), kuri turėjo apsaugoti ją ir jos šeimą nuo piktos akies. Tuo atveju, kai kaspinas buvo atrištas, buvo manoma, kad kažkas pavydėjojaunas, nelinki gero.

Viena iš svarbiausių religinių metų švenčių yra Epifanija. Ji švenčiama sausio 19 d. Pagrindinė šios dienos tradicija – vandens palaiminimas šventyklose. Kažkada buvo nuomonė, kad bet koks vanduo iš čiaupo šią dieną tampa šventu. Tačiau dvasininkai pabrėžia, kad bet kuriuo atveju vanduo bažnyčioje turi būti palaimintas. Šis vanduo gali išgydyti žaizdas ir ligas. Ji įdedama į būsto kampą, kad visus metus namuose būtų tvarka ir ramybė. Taip pat būtina atsiminti, kad šventintas vanduo gali prarasti savo naudingąsias savybes, jei jį rinkdamas ar naudodamas žmogus prisiekia su kuo nors.