Normalus spaudimas nėštumo metu. Kaip sumažinti ar padidinti kraujospūdį nėštumo metu

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:51

Žinios apie nėštumą tampa pokyčių metas kiekvienos moters gyvenime. Be džiaugsmingo laukimo, visų planų peržiūrėjimo, linksmų rūpesčių, ant jos pečių krenta užduotis išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį. Tinkama mityba, žalingų įpročių atsisakymas, reguliarūs apsilankymai nėščiųjų klinikoje, nervinių situacijų vengimas – daugelis moterų apie tai girdėjo dar prieš dvi testo juosteles. Tačiau yra tyli grėsmė motinos ir vaisiaus gyvybei, apie kurią dauguma moterų, pamačiusių tonometrą tik per medicinines apžiūras, nežino. Kiekviena būsima mama turi žinoti savo kraujospūdį nėštumo metu. Kraujospūdžio nukrypimai, kurie paprastam žmogui sukelia tik negalavimą, nėščiajai gali būti mirtini. Tačiau iš anksto įspėtas reiškia ginkluotą, todėl šiame straipsnyje apžvelgsime būsimų motinų patologinio spaudimo požymius ir priežastis, taip pat kovos su jais būdus.

Normalus slėgis nėštumo metu

Kraujospūdis yra vienas pagrindinių žmogaus diagnostinių rodiklių. Širdis savo susitraukiamuoju aktyvumu sukuria ją didelėse arterijose, dėl kurių kraujas visiškai prisotina audinius ir organus deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Yra du kraujospūdžio matavimo parametrai – sistolinis (viršutinis) ir diastolinis (apatinis). Sveikam žmogui normalus slėgio diapazonas svyruoja tarp 100/60 – 140/90, tačiau optimalus laikomas 110/70 – 120/80. Būtent šios figūros leidžia organizmui stabiliai palaikyti aktyvią medžiagų apykaitą ląstelėse.

Būsimos motinos normalus spaudimas turėtų išlikti maždaug toks pat, kaip ir nenėščios, tačiau hormoniniai moters kūno pokyčiai gali šiek tiek pakoreguoti. Jei moteris prieš nėštumą turėjo polinkį į padidėjusį (hipertenziją) arba sumažėjusį (hipotenziją) spaudimą, į šį faktą reikia atsižvelgti ir nuo pat registracijos momento ją prižiūrėti ginekologas bei kardiologas. Tokiu atveju nėščioji turėtų žinoti, kokie slėgio rodikliai jai yra normalūs, ir laikytis visų gydytojų rekomendacijų.

Slėgio matavimo metodai

Norėdami sužinoti normalų kraujospūdžio lygį, pirmosios pagalbos vaistinėlėje turite turėti tonometrą. Labiausiai paplitę kraujospūdžio matuoklių tipai yra mechaniniai ir elektroniniai. Jei neturite įgūdžių dirbti su mechaniniu tonometru, geriau įsigyti elektroninį. Nepaisant kainos, elektroninis kraujospūdžio matuoklis yra daug paprastesnis ir patogesnis naudoti.naudodami galėsite išmatuoti save be pagalbos.

Slėgis turi būti matuojamas ramioje aplinkoje, prieš tai geriau pasėdėti kelias minutes ir atsipalaiduoti. Ranka ir tonometras turi būti dedami į dešinę ant stalo, o ne aukščiau širdies lygio, kad nebūtų sutrikdyta galūnių kraujotaka. Manžetė turi būti pritvirtinta prie dilbio ir atlikti tolesni veiksmai pagal tonometro nurodymus. Geriausia kasdien tuo pačiu metu matuoti kraujospūdį ir registruotis sau bei gydytojui.

Slėgis gali padidėti po fizinio krūvio, valgymo, tam tikrų vaistų vartojimo, esant stresui. Medicinos praktikoje yra toks reiškinys kaip „b alto chalato sindromas“- būklė, kai visiškai sveikam žmogui, medicinos darbuotojų akimis, padažnėja pulsas ir spaudimas, atsiranda nerimas. Būsimoji mama, reguliariai matuojanti, žino, koks spaudimas nėštumo metu jai yra norma, nepaisant įvairių gyvenimo situacijų.

Moters kūnas kūdikio laukimosi laikotarpiu gali elgtis kiek kitaip nei įprastai. Dažnai ankstyvose nėštumo stadijose slėgis sumažėja, ir tai nėra nukrypimas. Kai tik pagerėja hormoninis fonas – dažniausiai iki pirmojo trimestro pabaigos – spaudimas taip pat normalizuojasi.

Tačiau jei tonometro skaičiai yra daug didesni už įprastas reikšmes, nėščia moteris turėtų rimtai susirūpinti. Aukštas kraujospūdis bet kuriuo metukūdikio laukimas yra pavojingas organizmo sutrikimo požymis, todėl reikia skubios medicininės pagalbos.

Žemas kraujospūdis besilaukiančioms motinoms

Sveiko žmogaus kraujospūdis žemas, mažesnis nei 100/60. Jei jis nėra linkęs į hipotenziją, tokiu atveju jo kūnas greičiau pavargs, jausis silpnai, blogai, iki sąmonės netekimo ir prireiks medicininės pagalbos.

Nėštumo metu kraujospūdžio mažinimo veikimo mechanizmai šiek tiek skiriasi. Pirmąjį trimestrą dažnai lydi toksikozė, alpimas, silpnumas. To priežastis yra hormoninio fono pasikeitimas, kuris taip pat prisideda prie žemo slėgio nėštumo metu. Ši būklė yra fiziologinė ir daugeliu atvejų nekelia pavojaus motinai ir vaisiui. Prasidėjus antrajam trimestrui, cirkuliuojančio kraujo tūris didėja, o slėgis grįžta į normalius skaičius. Tačiau būsimoji mama turėtų žinoti apie požymius, kai žemas kraujospūdis kelia grėsmę normaliai nėštumo eigai, ir ji turėtų skubiai kreiptis į gydytoją:

• jaučiasi daug blogiau;
• nuolatinis silpnumas;
• atsirado stiprus galvos skausmas;
• dažnai nerimauja dėl galvos svaigimo, pykinimo ir vėmimo;
• slėgio lygis nuolat nekyla aukščiau 90/60.

Be jokios abejonės, kiekvienas iš šių požymių gali būti banalios toksikozės pasekmė, tačiau reguliarus spaudimo stebėjimas padės atidžiau pasirūpinti savo sveikata. Patologiškaižemas kraujospūdis nėštumo metu gali sukelti kraujotakos sutrikimus placentoje ir ankstyvą vaisiaus placentos nepakankamumą, o tai gali sukelti vaisiaus hipoksiją ir vystymosi sulėtėjimą. Nepakankamas gimdos aprūpinimas krauju gali baigtis nėščios moters preeklampsija, silpna gimdymo veikla ateityje.

Mažesnio slėgio priežastis

Hipotenzija besilaukiančioms motinoms gali sukelti:

• alkas;
• miego trūkumas;
• stresas;
• mažas kūno svoris;
• sėdimas gyvenimo būdas;
• ARVI;
• hipotenzija prieš nėštumą;
• fizinis pervargimas;
• bendros organizmo ligos ir kt.

Nereikėtų pamiršti, kad nuolatinis žemas kraujospūdis nėštumo metu gali sukelti kolapsą (staigų širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumą su sąmonės pritemimu iki jos praradimo), dėl ko gali atsirasti rimtų nėštumo komplikacijų. Taip pat dažnai susiduriama su apatinės tuščiosios venos sindromu, kai besilaukiančios mamytės padėtis gulint ant nugaros sukelia būtent šios venos gimdos suspaudimą ir pablogina vaisiaus mitybą. Tuo pačiu metu moteris gali jausti sąmonės drumstumą, spengimą ausyse, galvos svaigimą. Šis sindromas būdingas vėlesnėms nėštumo stadijoms, kai vaisius apsunksta. Kad širdis ir kraujagyslės veiktų gerai, geriau miegoti ant kairės pusės.

Hipotenzijos simptomai

Žemą kraujospūdį nėštumo metu rodo šie požymiai:

• silpnumas;
• mieguistas;
• galvos svaigimas;
• nuovargis;
• trūksta oro;
• tachikardija;
• dusulys fizinio krūvio metu;
• spengimas ausyse ir tamsėjimas akyse, ypač staiga pasikeitus kūno padėčiai;
• alpimas.

Paprastai, norint pašalinti minėtus simptomus, nėščiajai pakanka atsigulti, po kojomis pasidėti volelį, išgerti saldžios silpnos arbatos, nusiprausti vėsiu vandeniu – kad padidėtų galvos kraujotaka.

Gydymas ir profilaktika

Būsima mama neturėtų savarankiškai gydytis, jei jos būklę rimtai paveikė žemas kraujospūdis – visus vaistus ir gydymą turi skirti griežtai gydytojas. Daugelis vaistų nėštumo metu yra draudžiami, nes jie turi teratogeninį poveikį vaisiui, kuris ypač stiprus ankstyvosiose stadijose, kurioms dažniausiai būdinga hipotenzija.

Daugumai nėščiųjų, norint padidinti spaudimą, pakanka laikytis paprastų dienos režimo, mitybos, fizinio aktyvumo taisyklių. Pavyzdžiui:

• dienos režimo laikymasis;
• dietos režimas. Taip pat reikėtų su savimi pasiimti ką nors saldaus (šokolado, vaisių), kad pakeltumėte gliukozės kiekį kraujyje arba banaliai užkąstumėte, jei jaučiatės blogai;
• pilnas miegas: naktį geriau atidaryti langą, kad patektų grynas oras, o ryte šiek tiek pagulėti prieš atsikeliant, kad staigus kūno padėties pasikeitimas nesukeltų slėgio šuolių;
• kasdieniai pasivaikščiojimai;
• vengiant stresinių situacijų;
• neleiskite ilgai stovėti vienoje vietoje;
• pakankamas fizinis aktyvumas;
• reguliarus patalpų vėdinimas;
• garsasper dieną išgerti bent 2 litrus vandens (nesant edemos).

Maisto produktai, didinantys kraujospūdį

Moteris, norėdama normalizuoti žemą kraujospūdį nėštumo metu, į savo dietą gali įtraukti tokius maisto produktus kaip:

• sūrus maistas: žuvis, šoninė, riešutai ir kt. Tačiau reikia atsiminti, kad didelis druskos kiekis kenkia organizmui ir nėštumo metu gali išprovokuoti patinimą, todėl neturėtumėte jais piktnaudžiauti;
• kai kurie vaisiai: citrinos, greipfrutai, morkos, juodieji serbentai;
• jautienos kepenėlės;
• sūris;
• sviestas;
• arbata, kava (silpna);
• riebi žuvis;
• saldainiai.

Gydytojai pastebi dažną ryšį tarp žemo kraujospūdžio nėštumo metu ir anemijos, kurią galima atsekti atliekant kraujo tyrimus. Kai kurie maisto produktai, padedantys didinti kraujospūdį (pvz., jautienos kepenys), taip pat padeda normalizuoti hemoglobino kiekį.

Padidėjęs kraujospūdis nėščioms moterims

Antrojo nėštumo trimestro metu formuojasi gimdos placentos kraujotaka, didėja kraujo tūris, širdies produktyvumas, todėl gali šiek tiek padidėti ir kraujospūdžio lygis, bet ne didesnis kaip 120/80. Jei nėščios moters, kuri neserga hipertenzija, sistolinis ir 15 vienetų didesnis diastolinis spaudimas, reikia kviesti greitąją pagalbą arba kreiptis į gydytoją. Aukštas kraujospūdis ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu kelia rimtą pavojų motinaiir vaisius: kraujagyslių sienelės susiaurėja, organai blogiau aprūpinami krauju, įskaitant placentą. Jei procesas nekontroliuojamas, gali išsivystyti intrauterinis augimo sulėtėjimas, vaisiaus placentos nepakankamumas, placentos atsiskyrimas.

Didėjančio spaudimo priežastys

Moteris gali turėti sveikatos problemų, kurios apsunkina nėštumą:

• hipertenzija;
• antsvoris;
• cukrinis diabetas;
• stresas;
• inkstų liga;
• blogi įpročiai;
• hormoninis nepakankamumas;
• paveldimumas.

Neretai moteris, kuri niekada neturėjo sveikatos problemų, vėlyvojo nėštumo metu susiduria su aukštu kraujospūdžiu. Tai jai būna visiškai netikėta ir dažniausiai nustatoma atsitiktinai apsilankius pas gydytoją. Kokie yra aukšto kraujospūdžio požymiai?

Aukšto kraujospūdžio simptomai

Nustačius šiuos požymius, nėščioji būtinai turi kreiptis medicininės pagalbos į polikliniką ar ligoninę, dažnai būklei normalizuoti prireikia gydymo lašintuvais ir vaistų injekcijomis:

• jaučiasi blogiau;
• galvos skausmas;
• spengimas ausyse;
• regėjimo sutrikimas, „musių“atsiradimas;
• palpitacijos;
• pykinimas, vėmimas;
• odos hiperemija.

Dažnai aukštas kraujospūdis atsiranda be simptomų, moteris net neįtaria, kad bet kurią akimirką ją ir jos negimusį kūdikį gali užklupti pavojinga būklė, vadinamapreeklampsija.

Preeklampsija

Preeklampsija yra nėštumo komplikacija, kuriai būdingi šie pagrindiniai bruožai:

• aukštas kraujospūdis;
• edema;
• proteinurija (b altymų kiekis šlapime).

Preeklampsija dar vadinama vėlyvąja nėščiųjų toksikoze. Paprastai tai pasireiškia antrąjį ar trečiąjį trimestrą, diagnozuojant pirmaisiais kūdikio laukimo mėnesiais, prognozė dažnai būna nepalanki. Preeklampsija išsivysčiusiose šalyse laikoma pagrindine nėščių ir gimdančių moterų mirties priežastimi, žymiai padidinančia perinatalinį mirtingumą. Laiku nesiėmus priemonių preeklampsija gali virsti preeklampsija (padidėjęs kraujospūdis per 160/100, stipri edema, b altymų kiekis šlapime nuo 5g per parą, CNS pažeidimo simptomai, trombocitopenija, gelta ir kt.). atsiranda) ir eklampsija (susijungia traukuliai ir iškyla reali grėsmė nėščios moters ir vaiko gyvybei). Būsimoji mama turėtų žinoti apie šią būklę, kasdien matuotis kraujospūdį, kartą per dvi savaites atlikti šlapimo tyrimą, stebėti patinimą. Atsiradus bet kokiems nukrypimams, turėtumėte apie juos informuoti gydytoją ir toliau vadovautis jo rekomendacijomis. Preeklampsija jokiu būdu nėra mirtina būklė, ji gana dažnai lydi aukštą kraujospūdį vėlyvojo nėštumo metu ir, tinkamai prižiūrint, baigiasi palankiomis sąlygomis. Vėlesnių nėštumų metu preeklampsijos tikimybė gali būti didesnė nei moterims, kurios niekada anksčiau su ja nesusidūrė, tačiau jos pasikartojimo faktas nėra būtinas.

Padidėjusio kraujospūdžio prevencijos priemonėsnėščios moterys

Tonometras rodo aukštą kraujospūdį nėštumo metu. Ką turėtų daryti būsima mama? Net ir padidėjus slėgiui vieną kartą, būtina informuoti gydytoją. Pirmosios pagalbos vaistinėlėje turite turėti gydytojo rekomenduotus kraujospūdį mažinančius vaistus su jo vartojimo instrukcijomis. Ne visi antihipertenziniai vaistai nėštumo metu yra leidžiami, todėl juos gali skirti tik gydytojas.

Yra paprastos taisyklės, kurios padės nėščiai moteriai, turinčiai aukštą kraujospūdį:

• dienos rutina;
• mitybos normalizavimas. Aštrus, aštrus maistas, rūkyta mėsa, marinuoti agurkai, sūris, sviestas, stipri arbata, kava, šokoladas, energetiniai gėrimai ir kt. turėtų būti neįtraukti į racioną;
• miegi atidarius langą;
• pasivaikščiojimai lauke;
• streso mažinimas;
• venkite sėslaus gyvenimo būdo;
• kontroliuokite geriamo vandens lygį.

Maistas, mažinantis kraujospūdį

Yra produktų, kurie turi antihipertenzinį poveikį:

• spanguolių sultys;
• burokėlių sultys;
• bananai;
• špinatai;
• česnakas;
• keptos b altos bulvės;
• nugriebtas pienas ir kt.

Aukštas spaudimas negali būti „toleruojamas“, leisti situacijai eiti savo vaga reiškia realų pavojų motinos ir kūdikio sveikatai. Tačiau žinant paprastas elgesio su aukštu kraujospūdžiu taisykles, nėščia moteris padės laiku kontroliuoti situaciją ir laiku pagimdyti sveiką kūdikį.