Sumažėjęs kraujo b altymų kiekis nėštumo metu: indikacijos tyrimui, procedūros algoritmas, dekodavimas, mažas b altymų kiekis, priežastys, galimos pasekmės ir rekomendacijos

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:55

Nėštumo metu sumažėjusio b altymų kiekio kraujyje priežastis dažniausiai yra netinkama moters mityba, tačiau tai gali rodyti ir rimtas ligas. Tačiau nėštumo metu iš pažiūros nekenksminga „netinkama mityba“sukels tam tikras intrauterines kūdikio vystymosi patologijas ir sukels komplikacijų nėštumo ir gimdymo metu.

Bendras kraujo b altymas

B altymai yra gyvybiškai svarbios medžiagos. Tai yra pagrindinė visų ląstelių statybinė medžiaga. Jie sudaro apie 20% audinių masės. B altymai yra pagrindinis visų žinomų fermentų komponentas. Dauguma hormonų yra b altymai arba polipeptidai. Kai kurie b altymai yra susiję su alergijos ir imuniteto apraiškomis apskritai. Kiti dalyvauja pernešant deguonį, angliavandenius, riebalus, vitaminus, hormonus kraujyje,vaistinių medžiagų.

Bendras kraujo b altymas yra visų b altymų koncentracija kraujo serume.

Fiziologinė hipoproteinemija – mažas bendras b altymų kiekis kraujyje, nesusijęs su ligomis, stebimas mažiems vaikams, nėščioms moterims, ypač trečiąjį trimestrą, maitinant krūtimi.

Bandymo indikacijos

Bendras kraujo b altymų kiekis kiekvienai moteriai nėštumo metu nustatomas kelis kartus. Tai atliekama kaip biocheminio kraujo tyrimo dalis. Šį kraujo sudėties tyrimą atlieka:

• registruojant nėščią moterį;
• 2-asis trimestras 24–28 savaitės;
• trečiajame trimestre 32–36 savaites.

Moteriai kraujo tyrimai atliekami be jokių būklės nukrypimų nurodytais terminais. Jei nėščiajai turi sveikatos problemų, gydytojas skirs kraujo tyrimus dažniau:

• navikai;
• kepenų ir inkstų liga;
• ūminės ir lėtinės infekcijos;
• sisteminės ligos.

Duomenys apie bendro b altymų kiekio kraujyje dinamiką padeda įvertinti nėščiosios būklę, kontroliuoti gydymo efektyvumą.

Procedūros atlikimas

Kraujas analizei imamas griežtai tuščiu skrandžiu. Geriau, jei nuo valgymo iki analizės atlikimo praeis bent 8 valandos. Kava, arbata, sultys taip pat yra maistas, gerti galima tik vandenį.

Prieš procedūrą negalite fiziškai įsitempti (lipimas laiptais, gimnastika), nepageidautinas emocinis susijaudinimas. Prieš imdami kraują, pailsėkite 10 minučiųnusiramink.

Negalima duoti kraujo po masažo, kineziterapijos.

Imant kraujo mėginius, žnyplė dažniausiai uždedama tiesiai virš alkūnės, kai kuriose laboratorijose tai nedaroma. Kraujas dažniausiai imamas iš venos, esančios prieškubitalinėje duobėje.

Bendram b altymui nustatyti kraujas imamas mėgintuvėliuose su raudonais dangteliais. Šie mėgintuvėliai reikalingi serumui gauti. Bendras b altymas, kaip ir kiti biocheminiai rodikliai, nustatomas biocheminiuose analizatoriuose. Paprastai biureto metodui naudoti naudojamas reagentų rinkinys.

Dėl mėginių ėmimo klaidų gali būti klaidingai padidėjęs bendras b altymų kiekis. Pavyzdžiui, ilgalaikis turniketo naudojimas, fizinis aktyvumas, staigus pakilimas iš gulimos padėties.

Nurašas

Bendrų b altymų kiekį kraujyje išreikšti naudojama masės koncentracija, rodanti masę 1 litre kraujo (g/l). B altymų kiekis 60-80 g/l (6-8%) laikomas normaliu. Nėščioms moterims rodiklis yra šiek tiek mažesnis - 55-65 g / l. B altymų kiekis nėščios moters kraujyje ypač pastebimai sumažėja trečiąjį trimestrą. Priimtos šios normos:

• pirmas trimestras - 62-76 g/l;
• antrasis trimestras - 57-69 g/l;
• trečias trimestras - 56-67 g/l.

Tik kvalifikuotas gydytojas turėtų atlikti kraujo tyrimo aiškinimą. Net jei nustatomas mažas b altymų kiekis, o būsimoji mama jaučiasi gerai, vis tiek reikėtų kreiptis į gydytoją, nereikia laukti, kol atsiras ligos požymiai. Tokia nepastebėta patologija turės laiko pakenkti augančiam kūdikiui.

Priežastysmažas b altymų kiekis kraujyje nėštumo metu

Sveiko žmogaus kraujo serume b altymų kiekis gali svyruoti dėl įvairių veiksnių.

Nėštumo metu bendras b altymų kiekis kraujyje visada sumažėja. Taip yra dėl to, kad padidėja kraujo tūris, o b altymų kiekis kraujyje išlieka toks pat, todėl gaunamas santykinis koncentracijos sumažėjimas.

Mažas b altymų kiekis kraujyje nėštumo metu gali sukelti:

• nepakankama pasiūla;
• padidėjęs nuostolis;
• b altymų sintezės organizme pažeidimas.

Taip pat galimas pirmiau minėtų priežasčių derinys.

Mažas b altymų kiekis nėščioms moterims dažniausiai fiksuojamas tada, kai jos nepakankamai suvartoja su maistu laikantis vegetariškos dietos arba badaujant. Trūkumas gali atsirasti dėl aminorūgščių pasisavinimo žarnyno gleivinėje pažeidimo, pavyzdžiui, dėl jos uždegimo ar patinimo.

Didelių b altymų netenkama sergant inkstų ligomis (ypač kartu su nefroziniu sindromu), netenkama kraujo, sergant neoplazmomis.

B altymų sintezę gali riboti nepakeičiamų aminorūgščių – statybinių blokų, kurie organizme nesintetinami, o gaunami iš gyvūninės kilmės maisto – mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų – trūkumas arba trūkumas. Su kepenų nepakankamumu galimi sintezės sutrikimai – cirozė, hepatitas, distrofija.

Sąlygų, kurias lydi mažas b altymų kiekis kraujyje nėštumo metu, sąrašas rodo šio rodiklio nespecifiškumą. Todėl į bendrą b altymų kiekį neatsižvelgiamadiferencinei ligų diagnostikai, bet paciento būklės sunkumui įvertinti ir gydymo būdui parinkti.

Mažai b altymų

B altymų kiekis kraujyje, mažesnis už normą nėštumo metu, nėra specifinis rodiklis. Todėl biocheminė kraujo analizė apima frakcijų – albumino ir globulinų – nustatymą.

Sumažėjęs albumino kiekis rodo netinkamą mitybą, malabsorbcijos sindromą, ūminį ar lėtinį kepenų nepakankamumą, leukemiją, navikus.

Globulino frakcijos sumažėjimas pastebimas dėl netinkamos mitybos, įgimto gama globulinų nebuvimo, limfocitinės leukemijos.

Informacinis yra fibrinogeno plazmoje nustatymas. Jo sumažėjimas pasireiškia nėštumo metu su placentos atsiskyrimu, vaisiaus vandenų embolija, gali rodyti meningokokinį meningitą, leukemiją, ūminį ar lėtinį kepenų nepakankamumą.

Biologinis b altymų vaidmuo nėštumo metu

Nėštumo metu b altymai suteikia:

• Kūdikio augimas ir vystymasis, taip pat placenta ir pieno liaukos, nes b altymai yra pagrindinė statybinė medžiaga.
• Daugelio maistinių medžiagų, mikro ir makroelementų, vitaminų pernešimas, nes būtent b altymai perneša šias medžiagas į kraują.
• Įgimtas vaiko imunitetas, nes antikūnai yra b altymai.
• Krešėjimo ir antikoaguliacijos sistemų pusiausvyra, nes medžiagos, užtikrinančios kraujo krešėjimą (o tai bus itin svarbu norint išvengtikraujavimas gimdymo metu) yra b altymai.
• Normalus osmosinis kraujo plazmos slėgis, nes b altymai pritraukia vandenį. Kai jų kraujyje yra pakankamai, skystis traukiasi į kraujagyslių dugną ir nesikaupia audiniuose, o tai apsaugo nuo kraujo krešėjimo ir edemos.

Galimos b altymų trūkumo nėštumo metu pasekmės

Sumažėjęs b altymų kiekis kraujyje nėštumo metu dažnai atsiranda dėl netinkamos mitybos. Tyrimų duomenimis, jei moteris su maistu negauna pakankamai b altymų, tai dėl netinkamos mitybos ji taip pat negauna pakankamai kalcio, magnio, geležies, vitaminų, albumino.

B altymų trūkumas maiste yra viena iš perinatalinio sergamumo ir vaisiaus mirtingumo priežasčių. Vienas dažniausių perinatalinio periodo sindromų – intrauterinis augimo sulėtėjimas, kuris apsunkina daugelio ligų eigą.

Vitaminų trūkumas rimtai kenkia vaiko sveikatai, mažina atsparumą infekcijoms, lemia neišnešiotumą, įgimtas deformacijas, susilpnėjusių vaikų gimimą.

Moterims, kurių kraujyje yra mažai b altymų nėštumo metu, laktacija sutrumpėja iki 3,5 mėnesio. Vaikas turi būti perkeltas į dirbtinį maitinimą.

Tyrimų duomenimis, visoms moterims, kurioms nėštumo metu buvo sumažėjęs bendras b altymų kiekis kraujyje, buvo įvairių jo eigos komplikacijų:

• geležies stokos anemija (76%);
• lėtinis placentos nepakankamumas (63%);
• vėlyva gestozė (33%);
• gresia persileidimas (27 %);
• vaisiaus augimo sulėtėjimo sindromas (16 %).

Nėščios moterys, kurių dietoje trūksta b altymų, taip pat turi komplikacijų gimdymo metu:

• gimdymo takų plyšimai;
• ankstyvas vaisiaus vandenų plyšimas;
• silpna darbo veikla.

Vidutinis kūdikių, gimusių motinoms, kurių kraujyje nėštumo metu yra mažai b altymų, svoris yra maždaug 2900 g

Mitybos normalizavimas ir b altymų kiekio kraujyje atstatymas taikant mitybos korekciją žymiai sumažina nėštumo komplikacijų (anemijos, placentos nepakankamumo, vėlyvosios gestozės, vystymosi vėlavimo sindromo), taip pat naujagimių asfiksijos riziką.

Indikatorių normalizavimo rekomendacijos

Visų pirma, moterys, kurių kraujyje yra mažai b altymų nėštumo metu, turėtų normalizuoti mitybą – suderinti BJU santykį, ypatingą dėmesį skirti b altyminio maisto, augalinių riebalų, augalinio maisto kiekiui. Būtina subalansuota mityba, tik ji gali visiškai patenkinti būsimos mamos poreikius.

Mityba pirmoje nėštumo pusėje

Per šį laikotarpį būsimos mamos organizmui reikia tiek pat maistinių medžiagų, kiek ir iki pastojimo. Pirmąjį trimestrą yra klojami visi kūdikio organai, todėl šiuo metu itin svarbu užtikrinti, kad organizmas gautų visaverčius b altymus, taip pat vitaminų, makro ir mikroelementų tinkamu santykiu ir kiekiu.

Priklauso nuo nėščios moters svorio, fizinio aktyvumo, mitybos būklėsb altymų turėtų gauti 60-90 g/d., riebalų 50-70 g/d. o angliavandenių 325-450 g/d. Dietos kalorijų kiekis - 2200-2700.

Maistas turi būti visavertis ir įvairus. Fiziologiškai pagrįsti penki valgymai per dieną. Devintą valandą vakaro – paskutinis valgis – stiklinė kefyro. Vakarienė turi būti ne daugiau kaip 20% kalorijų, o ryte geriau valgyti riebų ir b altyminį maistą. Nėščios moterys po valgio neturėtų ilsėtis gulėdamos.

Mityba antroje nėštumo pusėje

Antoje nėštumo pusėje būsimos mamytės mitybos poreikiai didėja, padidėjus kūdikio dydžiui, prasidėjus jo organų – inkstų, kepenų, žarnyno ir nervų sistemos – funkcionavimui. Moteriai per dieną reikia 80-110 g b altymų, 50-70 g riebalų ir 325-450 g angliavandenių. Tai yra, b altymų poreikis didėja, būtinų riebalų ir angliavandenių kiekis nepadidėja. Be to, b altymai turi sudaryti ne mažiau kaip 60% gyvūninės kilmės. 30 % b altymų turėtų gauti iš mėsos arba žuvies b altymų, 25 % – iš pieno ir pieno produktų, 5 % – iš kiaušinių. Dietos kalorijų kiekis turėtų padidėti iki 2300-2800 kcal.

Dieta, skirta padidinti b altymų kiekį kraujyje nėštumo metu

Kiekvieną dieną besilaukianti mama turėtų gauti:

• mėsa ir žuvis - 120-150 g;
• pienas arba kefyras - 200 g;
• varškės sūris - 50 g;
• kiaušinis - 1 vnt.;
• duona - 200 g;
• dribsniai ir makaronai - 50-60 g;
• bulvės ir kitos daržovės - 500g;
• vaisiai ir uogos - 200-500 g.

Būtina vartoti maisto produktus, kuriuose yra visaverčių b altymų: pieną, jogurtą, kefyrą, švelnų sūrį, neriebią varškę. Šiuose produktuose yra ne tik visaverčių b altymų, turinčių visas žmogui būtinas aminorūgštis, bet ir kalcio.

Jei bendras b altymų kiekis nėščių moterų kraujyje yra mažas, dietologai rekomenduoja padidinti mitybą:

• mėsa ir žuvis iki 180-220 g;
• varškės sūris iki 150 g;
• pienas ir kefyras iki 500 g.

Geriau virti žuvį ir mėsą, ypač antroje nėštumo pusėje. Būtina atsisakyti grybų, mėsos ir žuvies sultinių, padažo, nes juose yra daug ekstrakcinių medžiagų. Geriau virti daržovių arba pieno sriubas.

Nėštumo metu galima padidinti b altymų kiekį dietoje su mažu b altymų kiekiu kraujyje, naudojant maistinius mišinius, kuriuose yra ne tik visaverčių b altymų, bet ir vitaminų, nesočiųjų riebalų rūgščių, makro ir mikroelementų.