Užsispyręs vaikas: priežastys, ugdymo ypatumai, svertas

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:49

Užgaidos ir užsispyrimas – tai du banginiai, kuriuos daugelis tėvų (ypač jaunų) ištveria labai sunkiai ir kuriuos skriaudžia daugybė vaikų. Deja, užsispyręs vaikas gali atsidurti labai nepatogioje padėtyje tėvams, nes rasti būdų, kaip paveikti užsispyrusį vaiką, gana sunku. Žinoma, tokių kūdikių mamos ir tėčiai stengiasi rasti požiūrį į juos ir elgiasi taip, kad kažkaip išlygintų kaprizingas akimirkas.

Duokite vietos kūdikiui

Nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo metų tėvai pamažu bando pratinti jį prie savarankiškumo, atsakomybės už visus savo veiksmus ir sprendimo nepriklausomybės. Suaugusiesiems sunku išsilaikyti ant ribos – „nesmaugti“savo patarimais ir visiška kontrole, „nespausti“autoritetu, neperdėti grasinimų, bausmių ir pagyrimų skaičiumi.

Tačiau net pažengusios motinos, kuriosjie nuolat analizuoja savo pedagoginę patirtį ir vis tiek daro klaidas, suteikdami vaikams galimybę laisvai bendrauti, turėti savo nuomonę, jaustis lygiaverčiai, tuo pačiu – mylimi ir lepinami, gali užauginti užsispyrusį kaprizingą vaiką.

Pakalbėkime apie užsispyrimą

Užsispyrimas nėra visiškai neigiama žmogaus savybė. Jos teigiamos savybės yra - pasitikėjimas savimi, teisingas atkaklumas, adekvatus savęs vertinimas (savo jėgų, intelekto…). Užsispyrę žmonės moka išsikelti tikslą ir jo pasiekti, net jei aplinkybės ir aplinkiniai tam priešinasi. Kita vertus, labai užsispyręs vaikas karts nuo karto nepasiskaitys su mamos ir tėčio, o ypač senelių nuomone (jei, žinoma, jie dalyvauja auklėjime), gerbs (ar apsimetinėja). Suaugusiesiems tai tikrai sudėtinga situacija. Užsispyrusio kūdikio auginimas gali būti tėvų ir vyresnių kartų kova – sunkus, varginantis, kartais nenaudingas. Be to, tai kova ne „už“, o „prieš“– brangiausią, mylimiausią ir nuo suaugusiųjų taip priklausomą mažą žmogutį.

Nesugebėjimas suvaldyti emocijų

Tai kodėl vaikas užsispyręs? Gana sunku suprasti jo netinkamo elgesio ištakas. Suaugusiesiems atrodo, kad vaikai, kurie dar neina į mokyklą, gyvena absoliučiai ramiai, be rūpesčių. Juk jiems dar net nereikia mokytis. Tačiau psichologai mano, kad pirmą kartą vaikų užsispyrimas pasireiškia sulaukus trejų metų: tada vaikai pradeda vertinti savo elgesį visiškai naujai.asmenybę ir save. Šiame amžiaus tarpsnyje kūdikiai pradeda susipažinti su naujomis emocijomis, tačiau dar neišmoko jų valdyti. Rezultatas – labai ryški reakcija į žodžius ir įvykius. Tai pasireiškia kaprizų, nepaklusnumo, pykčio priepuolių ir pasipiktinimo forma.

Vaikų užsispyrimo priežastys

Taip, būna, kad šeimoje auga užsispyręs vaikas. Kaip teisingai auklėti tokį vaiką? Norėdami pataisyti jo elgesį, pirmiausia turite nustatyti priežastis, dėl kurių jis užsispyręs. Dažniausiai mokyklos dar nelankančių vaikų nepaklusnumą lemia šie veiksniai:

1. Emocinis fonas šeimoje. Jei kūdikis mato dažnus konfliktus tarp tėvų ir kitų šeimos narių, užsispyrimas bus natūrali reakcija į tai. Taigi vaikas stengiasi nukreipti suaugusiųjų dėmesį į save.
2. Trejų metų krizė. Psichologai mano, kad pirmąją amžiaus krizę kūdikis išgyvena būdamas trejų ar ketverių metų. Būtent šiuo laikotarpiu buvo pastebėti reikšmingi jo elgesio pokyčiai. Užsispyrimas yra tik viena ryškiausių to apraiškų.
3. Individualios ikimokyklinio amžiaus vaiko savybės. Reikia nepamiršti, kad kūdikis taip pat yra asmenybė, todėl jis ugdo savo temperamentą, savo charakterį. Galbūt užsispyrimas yra tiesiog vaiko prigimties dalis.
4. Ugdymo ypatybės. Jei su kūdikiu elgiamasi per švelniai, tai dažnai gali lemti tai, kad jis jaučiasi kaip visos šeimos filmavimo centras. Ir šiuo atveju vaikų užsispyrimas bus atsakymas į bet kokį mamos ir tėčio „nepaklusnumą“. Visiškai toks patsusiklostys situacija šeimose, kuriose laikomasi labai griežtų auklėjimo taisyklių.

Kaip susisiekti?

Šeimoje, kurioje auga užsispyręs vaikas, tėvai žino, kad su juo labai sunku derėtis. Kūdikis jau turi savo nuomonę, o jei mamos ar tėčiai su juo nesutinka, gali kilti rimtas konfliktas. Bandymai įtikinti vaiką ką nors padaryti ar net priversti, dažniausiai baigiasi emocijų protrūkiu. Tėvai, viena vertus, neturėtų pasiduoti tokiam elgesiui, o kita vertus, jie neturėtų priešintis. Juk iš pradžių vis tiek nugalės užsispyręs vaikas. Ką daryti šioje situacijoje? Geriausia, ką tokiu atveju padarys suaugusieji, tai pradės užmegzti ryšį su kūdikiu ir tada jį perauklės.

Tėvai turėtų suprasti, kad jų vaiko užsispyrimas daugeliu atvejų nėra elgesio yda. Taigi kūdikis bando parodyti vidinę emocinę įtampą. Todėl dažniausiai naudojama apdovanojimų ir bausmių sistema neduoda norimo efekto, o tik apsunkina situaciją. Pradėti reikia nuo paprasto – kuo dažniau bendrauti su vaiku, net ir atsiradus užgaidoms, suaugusieji turėtų į tai reaguoti ramiai. Negalite nutraukti dialogo, taip pat negalite eiti į kitą kambarį, kaip ir nereikia pasiduoti manipuliacijoms. Greičiausiai to pakaks – kūdikis supras, kad nenaudinga užsispyrimu spausti tėvus, ir tuo nesinaudos.

Reagavimas į užsispyrimą

Jei šeimoje auga užsispyręs ir neklaužada vaikas, svarbu išmoktireaguoti į jo elgesį.

Mama ir tėtis turi rasti kompromisą. Ir maloniai ir su kantrybe. Pavyzdžiui, dukra nori apsirengti naujametine suknele į darželį. Ji su ašaromis atsisako pasimatuoti ką nors kita, ką jai siūlo mama. Tokiu atveju galima susitarti, kad darželyje ji bus su gražiais batais, su šventine šukuosena ir elegantiška rankine. O suknelę galima pasitaupyti kokiai nors šventei, pavyzdžiui, Naujiesiems metams ar vieno iš vaikų šventei. Kartais galima pasiduoti vaikui, tik paaiškinant, kad tai ne jo užgaidų rezultatas, o mamos gera valia. Tai reiškia kažką paprastų, bet ne svarbių situacijų ir rimtų dalykų, tokių kaip apsilankymas pas gydytoją ar skiepai. Tegul (labai retais atvejais) auga 5 metų vaikas - užsispyręs ir kaprizingas - pasirenka ir daro taip, kaip jis pats nori. Kartais tėvai turi leisti jam sumokėti už savo klaidą.

Suaugusieji tikrai turėtų kontroliuoti save. Kad ir ką jis darytų ar sakytų („Aš tavęs nemyliu!“, „Tu klysti!“), mažyte. Reikia suprasti, kad jo elgesys ir charakteris yra tėvų pedagoginių pastangų ir kai kurių apsiskaičiavimų rezultatas. Reikia pasikalbėti su neklaužada kūdikiu. Skirkite laiko paaiškinti savo poziciją ir jos pranašumus. Tačiau jokiu būdu nedarykite spaudimo vaikui ir negrasinkite jam. Juk tokie metodai neveikia su tikrais užsispyrusiais žmonėmis.

Bendravimas su užsispyrusiu kūdikiu

Užsispyrusio vaiko auginimas ir bendravimas su juo turėtų būti grindžiamas pasitikėjimo principais. Tada bus šiek tiek lengviau su juo bendrauti.

Mažiesiems tinka parinktis su išsiblaškymu. Šis metodas bus efektyviausias tiems, kurie išgyvena trejų metų krizę. Su savimi galite neštis smulkius ryškius daiktus – švilpukus, žaislus, knygas, balionus, muilo burbulus. Jei mažylis užsispyręs ir nenori išeiti iš pasivaikščiojimo žaidimų aikštelėje, galima švilpauti, pūsti spalvingus balionus, dainuoti daineles ar pasakoti eilėraščius (jų mama turėtų daug žinoti ir įvairiomis progomis cituoti) bei pasakas.

Dažnai nutinka taip, kad atrodo, kad nieko neatsitiko, bet vaikas užsispyręs. 4 metai – tai amžius, kai pasakų terapija vis dar yra atskiras dalykas. Daugelis žinomų rusų liaudies pasakų tinka daryti išvadas apie užsispyrimo kenksmingumą. Pavyzdžiui, „Maša ir trys lokiai“– mergina, neklausydama mamos, tiesiog iš tyro užsispyrimo nubėgo į mišką. Ir ten ji atsidūrė trobelėje, kurioje gyveno meškų šeima. Kaip viskas baigėsi, visi žino. Arba „Raudonkepuraitės pasaka“, kurioje mergina neklausė mamos ir ėmė kalbėtis su pilkuoju vilku, rėžė jam, kur ir kodėl eina. Rezultatas taip pat žinomas visiems.

Šilta, pagarbi, maloni šeimyninė atmosfera bus naudinga. Nuolatiniai „apkabinimai“, dalykai, kuriuos galima ir reikia daryti kartu, ergoterapija (atsižvelgiant į kūdikio amžių ir jo lytį) padės suniveliuoti užsispyrusio vaiko auginimo ypatumus. Išties dažnai jo užsispyrimas yra tik ženklas, kad kūdikiui nepatogu, jis įsižeidęsant savo tėvų, jis patiria stresą, nejaučia laimės namuose. Jums tereikia mylėti savo vaiką ir – bet kokį – ir neklaužadą, ir kaprizingą, ir užsispyrusį. Tada jis išmoks vertinti, gerbti, mylėti savo tėvus. Ir, jei įmanoma, pakluskite.

Bloga savybė išskirtinai vaikystėje

Vaikų užgaidų metu suaugusiems gana sunku susivaldyti. Prieš juos – jų mylimas, dievinamas, bet toks užsispyręs vaikas. Kaip su juo elgtis?

Reikia atsiminti, kad jei tėvai prapuola į riksmą ir demonstruoja savo pyktį kūdikiui, jis įsitikinęs, kad tam tikrais įrankiais jam pavyko manipuliuoti suaugusiaisiais. Visiškai suprantama, kad kai vaikas padaro tokią išvadą, tai nėra faktas, kad jis nustos užsispyręs. Greičiausiai jo žiaurus eksperimentas bus tęsiamas.

Taigi, šeimoje auga užsispyręs vaikas. Kaip nustatyti leistino ribas? Visų pirma, turime stengtis suprasti, kad užsispyrimas yra bloga savybė tik vaikystėje. Ateityje ji padės vaikui, leisdama jam labiau pasitikėti savo jėgomis, suteikdama jam galimybę apginti savo požiūrį bet kurioje situacijoje. Todėl auginant vaiką labai svarbu neužgniaužti viso kūdikio „kenksmo“, nepersistengti, tiesiog spaudžiant, stengtis nenuslopinti jo potraukio veiksmams ir ginčams nepaisant..

Užsispyrimo priežastys

Yra daug situacijų, kai tėvai nerimauja, kad jiems auga užsispyręs vaikas. Kaip nustatyti ribas, kas įmanoma ir ką- ne?

Turime nedelsdami apsigyventi ties tuo, kad ši savybė pasireiškia kūdikiams, kuriems yra dveji metai. Taip yra dėl to, kad vaikai auga, jie ugdo supratimą, kad gali daryti įtaką įvykiams ar net tapti pagrindine jų figūra. Neretai toks sunkus vaikų elgesys padeda jiems pakelti savigarbą, nes vos tik ima užsitęsti, tėvai pradeda juos įkalbinėti ar net garsiai grasinti. Dauguma vaikų tai žiūri su šypsena. Ypač jei šie tėvų grasinimai lieka tik žodžiais.

Štai kaip linksminasi užsispyręs vaikas. Kaip nustatyti ribas, kas leistina bendraujant su juo ir mokantis?

Vienintelis būdas tai padaryti – imtis griežtesnių priemonių. Tėvai turėtų sugalvoti keletą pagrindinių taisyklių ir pabandyti išmokyti kūdikį jų laikytis. Taisyklių neturėtų būti per daug. Svarbiausia, kad jie būtų paprasti. Ir labai svarbu nenukrypti nuo pačių sukurtų taisyklių. Vaikas turi suprasti, kokios yra jo pareigos ir kaip jis bus nubaustas, jei atsisakys jas vykdyti.

Kaip gali būti nubaustas užsispyręs vaikas? Kaip nustatyti leidžiamų ir draudžiamų veiksmų ribas?

Kai tenka išauklėti užsispyrėlį, labai svarbu nerodyti jam savo švelnumo. Jei kūdikis elgiasi blogai, o mama liepė eiti į savo kambarį be vakarienės, turite vadovautis savo žodžiais. Juk užsispyręs vaikas turi suprasti, kad tėvų žodžiai turi svarbą.

Jei kūdikis neklausia parduotuvėje, o reikalauja nupirkti jam žaislą ar saldainį, turėtumėte aiškiai paaiškinti, kodėl dabar mama negali jo nusipirkti. Užsispyrusiems žmonėms praverčia motyvacinė sistema. Pavyzdžiui, sugalvokite taisyklę, pagal kurią, jei vaikas po savęs susitvarko žaislus, galite jį apdovanoti skaniu šokoladu, maža lėlyte ar automobiliu.

Jei kūdikis užsispyręs valgo, nereikėtų skubėti bausti, o pabandyti išsiaiškinti, ko būtent jis nemėgsta. Neverskite jo valgyti, geriau pabandyti rasti geresnę alternatyvą.

Tik tvirtas ir pasitikintis tėvų tonas gali sustabdyti nepriimtinus vaiko veiksmus. Vaikas turėtų iš karto suprasti, ko mama ar tėtis iš jo nori. Neturėtumėte užduoti savo vaikui tokių klausimų kaip „Kodėl tu tai darai?“, nes jie prisideda prie vaikų filosofinių apmąstymų. Būtina sakyti paprastai: „Stop“, „Stop nedelsiant“. Tačiau kai kūdikis laikosi tvarkos, turite būti pasiruošę, kad turėsite atsakyti į daugybę jo klausimų. Jis norės sužinoti, kodėl jis neturėtų žaisti su degtukais ar liesti įkaitusio lygintuvo. Mama turi nutraukti visus savo reikalus pažodžiui penkioms minutėms ir pasikalbėti su kūdikiu, duoti jam aiškų atsakymą.

Ką reikėtų ir nereikėtų daryti?

Jei kontaktas su kūdikiu užmegztas, bet jis vis tiek rodo užsispyrimą, reikėtų keisti santykių sistemą šeimoje. Yra keletas paprastų taisyklių mamoms ir tėčiams, kurios padės atsakyti į klausimą, kaip reikia auklėti užsispyrusį vaiką.

Labai svarbu gerinti atmosferą šeimoje. Jeigusuaugusiųjų supranta, kad santykiai šeimoje toli gražu nėra idealūs, reikia dirbti šia kryptimi. Kūdikio užsispyrimas kaip reakcija į problemas šeimoje yra rodiklis, kad būtina jas spręsti labai greitai.

Būk ramus. Jei vaikas pradeda kelti isteriją, įrodinėja savo argumentus arba atsisako daryti tai, ko jam liepė suaugusieji, turite būti kantrūs ir imtis savo reikalų. Kai tėvai reaguoja į užsispyrimo priepuolius, jie yra tie, kurie „uždeda“tokį elgesį.

Nesivelkite į konfliktą. Nenaudinga ir nuobodu ginčytis su užsispyrusiu vaiku. Jis tikrai nepaklus, bet bus puiku sugadinti įtemptus santykius.

Suaugusieji turi ginčytis dėl kiekvienos savo pozicijos. Jei paprasčiausiai uždrausite ar paprašysite, tai kūdikiui nepadės. Todėl čia praverčia žodžių motyvacija ir argumentavimas. Reikia vaikui suprantama kalba paaiškinti, kodėl negalima vienaip ar kitaip elgtis ir kodėl jam reikia atlikti tam tikras kitas užduotis.

Pabandykite sukurti pasirinkimo iliuziją. Jei kūdikis nenori tenkinti prašymo, turėtumėte pasiūlyti jam pasirinkimą. Ir jums nereikia sugalvoti realių alternatyvų. Užteks sukurti jam iliuziją. Pavyzdžiui, „Ką darysime pirmiausia – valgysime ar lankstysime knygas? Taikant šį metodą, kūdikis nesuvoks prašymo kaip įsakymo, todėl viską padarys ramiai.

Dažniau girkite vaiką ir jokiu būdu nelyginkite jo su bendraamžiais. Kai susiformuoja asmenybėkūdikiai tampa ypač jautrūs. Todėl bet koks lyginimas su kitais vaikais jiems netinka. Tokie teiginiai jokiu būdu neprisidės prie tinkamos vaiko motyvacijos. Jie lems, kad problemos paaštrės ir mažės kūdikio pasitikėjimas.

Ką galima pasakyti baigiant? Tėveliams svarbiausia nepasiduoti ir neleisti, kad mažylių užgaidos vyktų savaime. Padoraus elgesio, gerų manierų ir moralės taisyklių vaikai turėtų išmokti pačiame švelniausiame amžiuje, naudodamiesi mamų ir tėčių patarimais bei savo elgesio pavyzdžiu. Nepaisant to, kad vaikų charakteriai gali būti labai sudėtingi, apie 80 procentų kūdikio elgesio vis tiek priklauso nuo išsilavinimo.