Eksperimentuojame parengiamojoje grupėje. Vaikų eksperimentavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:51

Šiuolaikinės visuomenės sąlygomis ypač reikšmingos tampa tokios žmogaus savybės kaip savarankiškumas, gebėjimas tobulinti savo įgūdžius, nuolat mokytis, plečiant žinių bagažą. Ir ugdymo sfera, įskaitant ikimokyklinį, negali likti nuošalyje, nes būtent ji formuoja polinkius tolesniam vaikų vystymuisi. Nauja darbo su darželio auklėtiniais kryptis – eksperimentavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, skirtas objektų ir gamtos reiškinių savybių suvokimui per jų tiesioginį suvokimą. Šis mokymas yra pats efektyviausias.

Eksperimentai parengiamojoje grupėje

Patogiausias amžius tokiai pažintinei veiklai pradėti yra 5-6 metų laikotarpis. Todėl eksperimentavimas yra efektyviausias parengiamojoje darželio grupėje. Šiame amžiuje tyrinėjimas vaikui yra natūralus.procesas. Jis tyrinėja viską, kas vyksta aplinkui, bet dažniausiai tai atsitinka atsitiktinai. Specialiai parengti eksperimentavimo eksperimentai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje galės praplėsti vaiko idėjas apie jį supantį pasaulį, sudominti tuo, su kuo jis galbūt nebūtų susidūręs kasdieniame gyvenime.

Mokytojas šiuo atveju nėra įtakos objektui (mokiniui) subjektas, o tampa vienu su juo, tyrinėja ir mokosi kartu. Šio užsiėmimo parengiamojoje grupėje tikslas – padėti vaikui:

• pasirinkite objektą;
• rasti metodą;
• rinkti kuo išsamesnę informaciją.

Šios užduotys kūdikiui yra proksimalinio vystymosi zonoje, tai yra, jis pats jų dar negali atlikti.

Eksperimentavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje pagal federalinį valstybinį švietimo standartą yra aktyviai besivystanti ikimokyklinio ugdymo pedagogikos sritis, kurios specifiniai metodai kuriami ir išbandomi šiuolaikiniuose darželiuose. Pedagogai kuria savo mokymo programą, pagrįstą bendrais tikslais ir uždaviniais.

Technologijos tikslai ir uždaviniai

Eksperimentai parengiamojoje grupėje yra svarbi pažintinio darbo dalis. Jo reikšmė labai didelė. Parengiamoji grupė – ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurie ikimokyklinio ugdymo įstaigoje buvo paskutinius metus. Taigi čia įgyti įgūdžiai ir žinios tampa tolesnio mokymosi pagrindu. Vaikų eksperimentavimas ikimokykliniame amžiuje turi šiuos tikslus:

• sudaryti sąlygas holistiniam vaiko, aplinkinių daiktų ir reiškinių pasaulio paveikslui susidaryti;
• asmenybės emocinės ir vertybinės sferos ugdymas;
• žodyno ir bendrųjų žinių bazės praturtinimas;
• gerinti bendravimo įgūdžius, gebėjimą bendradarbiauti su bendraamžiais ir mokytoju.

Šių punktų įgyvendinimas bus tuo sėkmingesnis, sistemingesnis pažinimo procesas ir efektyvi kūdikio ir suaugusiojo sąveika.

Tikėtini rezultatai

Kiekviena veikla turi konkretų tikslą, įskaitant vaikų eksperimentavimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Rezultatai turi būti apčiuopiami. Ką tiksliai pasiekia pedagogai, vesdami tokius neįprastus ir įdomius užsiėmimus parengiamojoje grupėje? Pedagoginio proceso rezultatas turėtų būti toks:

• Vaikai vis geriau kalba, savo aktyviame žodyne vartoja daugiau žodžių.
• Supančio pasaulio, gamtos vertė tampa aukštesnė, nes glaudžiai bendraudamas su gyvūnijos objektais vaikas mokosi suprasti augalų ir gyvūnų poreikius bei juos atjausti.
• Dirbdami kaip komanda, atskirdami veiklos sritis, kiekvienas atlikdami savo užduotį ir sujungdami visus duomenis bendram rezultatui, vaikai pradeda efektyviau bendrauti.
• Pasaulis jaunųjų eksperimentuotojų požiūriu nebesusideda iš atskirų dalykų ir reiškinių, jis virsta vientisa struktūra.

Kitaip tariant, ikimokyklinukas pradeda objektyviau vertinti viską, kas jį supa, nuo daiktų iki žmonių, ir tai jam labai padės tolimesniame suaugusiojo gyvenime.

Viskas, ko jums reikia, yra aiškiai matoma

Kąyra eksperimentavimo kampelis ikimokyklinėje įstaigoje? Inovatyvų mokymą praktikuojantis darželis turi būti aprūpintas atitinkama medžiaga. Eksperimentų kampelis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje turėtų būti sudarytas iš daiktų ir medžiagų, kurie naudojami pamokos metu. Aktualios ir iliustracijos: eksperimentų schemos, tiriamų objektų savybių ir savybių aprašymas ir vaizdas. Ekspozicija neturėtų būti statiška: vaikai greitai praranda susidomėjimą tuo, kas nuolat matosi. Priimtiniausias variantas būtų teminė paroda kiekvienai pamokai. Tą dieną, kai bus tiriamos magnetų savybės, eksperimento kampelyje bus ne tik tiriami objektai, bet ir įvairių metalų bei kitų medžiagų pavyzdžiai: medžio, plastiko, gumos, mineralų ir kt.

Tiesą sakant, parengiamosios grupės eksperimento kampelyje būtinai turi būti viskas, ko reikia norint ištirti svorį, trauką, laiką, paprastas chemines reakcijas ir fizikinius reiškinius. Dažniausiai tai yra namų apyvokos daiktai, kuriuos naudojame kasdieniame gyvenime.

Kuo tiksliai užpildyti eksperimentavimo kampelį parengiamojoje grupėje? Jame turi būti:

1. Tara. Viskas, kas saugo medžiagas, reagentus ir mėginius. Dauguma stiklainių, dėžučių ir butelių turi būti pagaminti iš plastiko. Galimas medinių ir metalinių talpų panaudojimas. Stiklo reikėtų vengti, nes padidėja sužeidimo rizika. Vaikai gali sudaužyti trapius stiklainius ir įsipjauti ant drožlių. Tais laikais, kaistiklas bus tyrimo objektas, visi iš šios medžiagos pagaminti objektai ikimokyklinukams turėtų būti rodomi tik dalyvaujant mokytojui.



2. Natūralių medžiagų kolekcija. Čia galite naudotis viskuo, kas mus supa. Grūdai, dirvožemio pavyzdžiai: smėlis, molis, miško ar sodo žemė, žvyras, kriauklės ir kt. Taip pat tinka įdomių formų ir spalvų akmenys, kūgiai, herbarijos ar džiovintos gėlės, taip pat gyvos kambarinės gėlės. Be augalų, verta parodyti vaikams ir gyvūnams: žiurkėną narve, žuvį akvariume – į juos įdomu žiūrėti, galima pamaitinti ir išmokti daug naujų dalykų.



3. Popieriaus, audinių, folijos ir kitų įdomių faktūrų kolekcija.
4. Įvairių dydžių ir stiprumo magnetai, taip pat metaliniai objektai.
5. Blykstės, lemputės, žvakės ir kiti šviesos š altiniai.
6. Didintuvai pagal vaikų skaičių ir bent vienas mikroskopas bei žiūronai.
7. Saugūs dažai (galite pasiimti maistą).
8. Termometrai (ne gyvsidabrio), pipetės, švirkštai be adatų.
9. Balionai, popieriniai arba plono audinio kaspinėliai (vėjo krypčiai nustatyti).



10. Rankšluosčiai, servetėlės, prijuostės ir šalikai, aliejinės arba medžiaginės st altiesės, skirtos stalams uždengti eksperimentų metu.
11. Teminė literatūra, iliustracijos, vykdomų eksperimentų eskizai.
12. Laiko matuokliai: laikrodis su rodykle, smėlis, saulės energija, kalendoriai.
13. Svarsčiai: elektroninės ir klasikinės, susvoriai.
14. Veidrodžiai, pageidautina plastikiniuose rėmuose ir ant pagrindo – juos sunkiau sulaužyti.

Statyba parengiamojoje grupėje

Statymas kaip eksperimentavimo forma puikiai tinka 5–6 metų vaikams. Parengiamoji grupė šiam darbui yra derlinga dirva: ikimokyklinukai mėgsta bendrauti su medžiagomis ir formomis, žino, kas tai yra, jau daug nuveikia savarankiškai ir tuo pačiu lavina įgūdžius. O ko dar nesugeba, mokosi su auklėtojų pagalba.

Projektuojant parengiamojoje grupėje siekiama išplėsti vaiko mintis apie fizines daiktų savybes. Tai taip pat lavina kūrybiškumą (gebėjimą kūrybiškai mąstyti ne pagal savo ribas).

Be to, šiuose užsiėmimuose būtinai iškeliama emocinė ir vertybinė sfera. Mokiniai prisimena, kur, kokiomis realiomis sąlygomis vyksta pamokoje modeliuojami veiksmai, mokosi gerbti dirbančius žmones. Pavyzdžiui, statydamas namą iš blokelių, ikimokyklinukas savo darbą susieja su tikro mūrininko statybininko veikla. O nuo kalvos paleisdamas konstrukciją ant ratų jis laiko save automobilių gamyklos inžinieriumi. Taip pat vystosi sintetinis-analitinis mąstymas. Vaikas turi palyginti būsimo dizaino schemą su jo formavimo medžiaga, susieti savo veiksmus su siūlomomis instrukcijomis ir gauti norimą rezultatą.

Laikinos pamokų temos

Vaikai viskuo domisikas juos supa, jie yra pasirengę tyrinėti bet ką, atlikti eksperimentus ir eksperimentus su objektais ir medžiagomis. Mokytojo užduotis – sisteminti savo žinias, vadinasi, pamokos turi būti sisteminės, teminės. Eksperimentai parengiamojoje grupėje apima visas gyvenimo sritis – nuo žmogaus pojūčių iki kelionių į kosmosą.

Studijuoju akmenis

Vykdydami šią veiklą vaikai sužinos, kas yra akmenys, iš kur jie kilę, kas jie yra, kaip žmonės juos naudoja. Svarbu pakalbėti apie brangakmenius ir pusbrangius brangakmenius, statybines medžiagas ir kt. Darbe naudojamos įvairios uolienos ir uolienos, kurios skiriasi spalva, tekstūra, svoriu ir pan. Kai kuriuos akmenis galima paruošti iš anksto, o kai kuriuos – rinko pasivaikščiojimo metu, kad vaikai domėtųsi eksperimentine veikla.

Plėtojant temą, būtų tikslinga vesti užsiėmimus apie senovės fosilijas (kalkakmenis, kreidą, anglį, koralus), dirvožemio tipus ir klimato sąlygų įtaką jam (vėjas, karštis, š altis).

Vanduo ir jo savybės

Vanduo yra puiki medžiaga eksperimentams su vaikais. Jį galima lengvai užšaldyti, išgarinti, dažyti ar gazuoti. Užsiėmimų apie vandenį cikle parengiamajai grupei suteikiama informacija apie jos vietą gamtoje, vaidmenį ekologinėje pusiausvyroje, fizikines ir chemines savybes. Ateityje temą galima pratęsti svarstant jūrų, ežerų ir upių gyventojus, aptariant vandens užterštumo problemą planetoje. Vaikai turėtų prieiti prie išvados, kad reikia taupyti švarų vandenį irpasiūlykite būdų, kaip jį išsaugoti kasdieniame gyvenime.

Vyras

Tema atskleidžiama palaipsniui, tokia seka:

• žmogaus ranka (kaip lytėjimo organas, priemonė pažinti ir atlikti veiksmus);
• oda (jos jautrumas, reakcija į saulę ar vandenį, pažeidžiamumas karščiui ar šalčiui);
• ausys ir nosis (funkcijos, reikšmė, patarimai, kaip išlaikyti sveiką).

Magnetas

Pristatome magnetą, jo charakteristikas ir objekto sąveiką su kitomis medžiagomis.

Šios veiklos labai įdomios, jos net neprimena eksperimentų, o tikrų triukų. Magnetai bėga vienas kito link arba, atvirkščiai, skirtingomis kryptimis, traukia skrydžio metu, per stalą, popierių ar audinį. Ypatingą vaikinų dėmesį galima atkreipti į tai, kad metalai, kurie buvo veikiami šio eksperimento objekto, taip pat iš dalies įgauna jo savybes.

Žemė. Smėlis ir molis

Aptariami skirtingų dirvožemio tipų panašumai ir skirtumai, jų tekstūros, savybės, sudėtis, žmogaus naudojimo būdai. Skirstymas į įvairių rūšių smėlį (upių, jūros, stambaus, smulkaus, silikatinio, statybinio) ir molio (geltoną, raudoną, juodą, mėlyną, b altą, keramikinį, medicininį ir kt.). Prototipus galima ištirpinti vandenyje, sijoti, suformuoti į figūras ir įvertinti.

Oras

Mokytojas supažindina vaikus su oro savybėmis, jo vaidmeniu žmonėms ir visoms gyvoms būtybėms. Vizualiausias būdas tyrinėti šį objektą bus balionai. Kaspinai, pūkai, plunksnos irkiti šviesūs objektai. Jums nereikia nieko egzotiško – tam gali pasitarnauti net medvilniniai rutuliukai ar servetėlės.

Kaip šios temos užsiėmimų ciklo dalis, atsižvelgiama į skirtingų temperatūrų oro svorio santykį: šiltas oras kyla aukštyn, o š altas leidžiasi žemyn.

Saulė ir kosmosas

Mokytojas suteikia vaikams pradinį supratimą apie Saulės sistemą, jos sandarą, kad planetos š altėja kuo toliau nuo centro. Čia taip pat galite kalbėti apie žvaigždynus, įskaitant jų simbolinį pavadinimą. Vaikai gali įsivaizduoti save kaip kosmoso keliautojus be gravitacijos.

Elektra

Elektra kaip ypatinga energijos rūšis ir ją veikiantys įrenginiai – tokia šios pamokos tema. Vaikai prisimena ir išvardija turimus prietaisus bei žaislus ir pagalvoja, kas juos verčia judėti. Atskirai paminėtas „laidais bėgančios“elektros pavojus ir teisingas visų su tuo susijusių dalykų tvarkymas.

Spalva ir šviesa

Pamokėlės metu vaikai sužinos, kas yra spalva, kaip ji gaunama atsispindėjus tam tikriems šviesos spinduliams. Pristatoma spektro sąvoka, kurią galima iliustruoti vaivorykštės pagrindu.

Išvada

Prieš pradėdami ar net planuodami pamoką, turite aiškiai suprasti, kokį rezultatą turėtų duoti pamoka. Ne išimtis ir eksperimentavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigų parengiamojoje grupėje. Svarbiausia užmokytojas – mokyti vaikus savarankiškai mąstyti, daryti išvadas, suprasti priežasties ir pasekmės ryšius. Tai būtina bet kokiam mokymuisi, ir kiekvienas iš mūsų mokosi visą gyvenimą.

Neįmanoma nepaisyti moralinės ugdymo proceso dalies. Svarbu vaikams skiepyti meilę gamtai, juos supančiam, gebėjimą ir norą saugoti jos grynumą ir gerbti vientisumą.

Šiandieniniai darželio vaikai yra karta, kuri gyvens, kurs, kurs ir mylės ateinančius penkiasdešimt metų. Ir labai svarbu, ką jie pasiims iš vaikystės prisiminimų, kokios bus jų išvados dėl supančios tikrovės.

Auklėtojų darbą galima palyginti su muzikos instrumentų derintojų darbu: jiems tai darant, skambės vaikų sielų ir mūsų bendros ateities melodija.