Nacionalinės ir valstybinės šventės Austrijoje

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:51

Austriją tikrai galima laikyti viena kultūringiausių ir muzikaliausių Europos šalių. Kasmetiniai Vienos baliai, neturintys analogų, žinomi visame pasaulyje. Austrija per ilgus savo gyvavimo metus sugebėjo pajusti įvairių šalių kultūros paveldą, todėl joje gausu nacionalinių švenčių, kurias taip ryškiai ir originaliai švenčia šios šalies gyventojai.

Atostogos Austrijoje: pagrindinė informacija

Dauguma austrų yra katalikai, todėl beveik visos šventės šioje šalyje yra pagrįstos religija ir nustatomos pagal Grigaliaus kalendorių. Pavyzdžiui, iš trylikos valstybinių švenčių Austrijoje dešimt yra religinės. Taip pat verta atkreipti dėmesį į vieną ypatybę – kai kurios šventės švenčiamos tik kai kuriose šalies vietose ir yra nustatytos vietinių įstatymų. Šie įvykiai apima:

• Gegužės 4 d. – Florijono Lorcho diena – laikoma antruoju globėju po Leopoldo, kurį gerbia Aukštutinės Austrijos gyventojai.
• Rugsėjo 24-oji – Šv. Ruperto, Zalcburgo globėjo, diena, kurią miestiečiai švenčia penkias dienas. Šventes lydi festivaliai, mugės ir fejerverkai.
• Spalio 10 d. – plebiscito diena, po kurios Karintija tapo Austrijos dalimi.
• Lapkričio 15 d. yra Šv. Leopoldo diena, kurią švenčia Vienos gyventojai, laikomi šalies globėju.

Kalbant apie valstybines šventes Austrijoje, reikia pastebėti, kad jos ne visada asocijuojasi su linksmybėmis, yra tokių, kurių šventimo dienas austrai skiria mirusių artimųjų atminimui. Ir apskritai šventes lydi apsikeitimas dovanomis, kartais net grynai simboliniais niekučiais, svečių atvykimas, arba tai gatvės mugės, baliai, festivaliai ir karnavalai su ryškiais kostiumais, kaukėmis ir beribiu entuziazmu.

Kokios atostogos Austrijoje populiariausios?

Vienos mėgstamiausių ir plačiai švenčiamų austrų švenčių yra Kalėdos, Naujieji metai ir Velykos. Tačiau Naujųjų metų šventės Austrijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, yra mažiau populiarios nei Kalėdos. Laukiant Kalėdų šventimo šalyje, prieš mėnesį pradedamas energingas pasiruošimas, parduotuvės ir parduotuvės pradeda dirbti sustiprintu režimu, ilginant darbo laiką, kad nė vienas gyventojas neliktų nuskriaustas ir spėtų tinkamai susitvarkyti. ruoštis šventei. Atidaroma visoje Europoje gerai žinoma Vienos mugė, kilusi iš viduramžių, o nuo Naujųjų metų išvakarės iki gavėnios pradžios prasideda karnavalų sezonas, lydimasnacionalinės šventės ir iškilmingai papuošti senoviniai pastatai.

Šventės ypatybės

Kalėdos ir Naujieji metai tebėra tik šeimos šventės. Įprasta Naujųjų metų išvakarėse ant šventinio stalo patiekti kiaulieną, Kūčių vakarą – žąsį ir karpį. Žinoma, kiekviena šeima yra turtinga savo tradicijomis, tačiau visuotinai priimti patiekalai daugeliu atvejų išlieka nepakitę. Populiariausios naujametinės dovanos tarp Austrijos gyventojų – suvenyrai iš kiaulyčių, šokoladiniai kaminrėčiai, marcipaniniai meduoliai ir keturlapių dobilų figūrėlės, kad pasisektų, o per Kalėdas įprasta keistis kepiniais ir šokoladiniais saldainiais. Kita populiari šventė Austrijoje – Velykos, kurios žymi 40 dienų trunkančios Didžiosios gavėnios pabaigą ir siejamos su pavasario pradžia, šviesa ir šiluma. Austrai šią dieną keičiasi dekoruotais kiaušiniais ir kiškių figūrėlėmis. Tai pasakytina apie pasaulinio garso renginius, kuriuos tradiciškai švenčia daugybė šalių. Pažvelkime atidžiau į ryškiausias ir iškilmingiausias Austrijos šventes, kurios kelia didžiausią džiaugsmą tiek vietos gyventojams, tiek turistams.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų

Austrijoje ši šventė švenčiama rugpjūčio 15 d. ir laikoma valstybine švente. Pasak legendos, paskutines savo gyvenimo dienas Švenčiausioji Mergelė praleido evangelisto Jono, laikomo vienu atsidavusių Kristaus sekėjų, namuose. Šalia jos buvo visi Jėzaus Kristaus mokiniai, išskyrus Tomą,kuri atvyko praėjus vos kelioms dienoms po jos mirties. Tomas desperatiškai prašė apaštalų leidimo paskutinį kartą atsisveikinti su Dievo Motina. Nepaisant to, jam tai buvo leista, tačiau pakėlus karsto dangtį atsisveikinimui, vietoje mirusiojo kūno pamatė išsibarsčiusias gėles. Taip prasidėjo tradicija bažnyčių bažnyčiose pašventinti puokštes su kvapniomis žolelėmis. Puokštės po pašventinimo buvo įnešamos į namus ir kabinamos virš durų bei maldos kampelyje iki kitos Ėmimo į dangų dienos, austrai papuošė savo namus augalais ir gėlėmis. Remiantis tikėjimais, žemę šiuo laikotarpiu laimina pati Švč. Šios tradicijos laikomasi iki šiol, o legendą apie Dievo Motinos ėmimą į dangų iš kartos į kartą perduoda šventyklų tarnai.

Šv. Martyno diena

Šventė švenčiama lapkričio 11 d. ir vadinama Martingazel. Kartu su šiuo renginiu Austrijoje tradiciškai pradedamas kasmetinis karnavalų sezonas. Šią dieną austrai derliaus nuėmimo proga rengia vaišes, kurių pagrindinis patiekalas – pagal specialų receptą virta žąsis. Senovės pagonybės laikais ši diena buvo paskutinė rudens derliaus diena, samdomi darbuotojai būdavo leidžiami namo, o kaip atlygį už darbą duodavo į rankas žąsis. Ši šventė Austrijoje ir šiandien švenčiama pagal nusistovėjusią tradiciją: austrai užsuka į nedidelius restoranėlius priemiesčio ramiose vietose, kur mėgaujasi naujo derliaus vynu, tačiau pernykštis nuo šios dienos jau laikomas senu.

Epifanijos diena

Austrijoje, kaip ir daugelyje kitų katalikiškų šalių, Epifanijos diena švenčiama sausio 6 d. Krikštas yra diena, kai trys išminčiai atėjo pas kūdikėlį Jėzų su savo dovanomis. Šie magai dar vadinami magais karaliais, iš čia ir antrasis šventės pavadinimas – Trijų Karalių šventė. Dabar šį renginį lydi šventinės pamaldos, žmonės atneša aukas aukso, miros, smilkalų pavidalu. Po pamaldų austrai renkasi prie šeimos stalo, kurio pagrindinis simbolis – „Kalėdų rąstas“. Vaikai apsirengia kaip trys karaliai ir eina iš namų į namus, dainuodami dainas, tikėdamiesi gauti saldumynų, už tai ant namų durų nupiešia talismaną nuo piktųjų dvasių.

Visų šventųjų diena

Šventė vyksta lapkričio 1 d. ir yra laikoma valstybine švente. Šią dieną atliekamos atminimo apeigos, kurios yra šventa kiekvieno kataliko pareiga. Pagrindinis šventės simbolis – atminimo žvakės. Tikima, kad uždegtos žvakelės ir atminimas apie mus palikusius padės išėjusiems į skaistyklą, sutrumpins jų viešnagę šioje niūrioje vietoje, paspartins dvasinį apsivalymą. Austrai šią dieną tradiciškai lanko šventyklas, deda žvakutes už mirusiuosius, mini nuskendusius su ant vandens plukdomais šviežių gėlių vainikais. Kai kuriose Austrijos vietovėse žmonėms, kuriems reikia pagalbos, duodama duonos gabalėlių, o kitą dieną jie aplanko savo mirusių artimųjų kapus.

Verta pastebėti, kad tai ne visos atostogos Austrijoje, o tik pačios įsimintiniausios ir reikšmingiausios. Kalbant apie pačius austrus, čiaNegalima nepastebėti paties jų požiūrio į iš kartos į kartą perduodamų kultūros tradicijų laikymąsi, tautos vienybę švenčių dienomis ir meilę savo kultūrai.