Fizinis lavinimas: samprata, apibrėžimas, savybės ir esmė

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:48

Kūno kultūros samprata atsirado senovėje. Primityvūs žmonės, gaudami sau maisto ir pastogę, nuolat judėjo ir tapo stipresni, greitesni ir ištvermingesni. Visa tai įvyko todėl, kad diena iš dienos jie atliko tuos pačius fizinius veiksmus – pratimus. Genties narių suvokimas apie šį procesą sudarė kūno kultūros pagrindą. Vėliau žmonės suprato, kad kuo anksčiau žmogus pradėjo daryti pratimus, pavyzdžiui, ankstyvoje vaikystėje, tuo tobulesnis jo kūnas tapo suaugus.

Organizuota kūno kultūros forma atsirado Senovės Graikijoje. Senovėje jaunuoliai buvo specialiai mokomi pratimų, sportinių, karinių žaidimų, kad jie taptų stipresni ir atsparesni. Savo straipsnyje mes apsvarstysime tokias sąvokas kaip kūno kultūra, sportas, kūno kultūra,pasiruošimas ir tobulumas. Visi jie yra neatsiejamai susiję ir yra sudėtingo harmoningo žmogaus asmenybės vystymosi proceso dalis.

Fizinis lavinimas: apibrėžimas, sąvokos, tikslas, užduotys

Harniam vaiko vystymuisi būtini trys komponentai: fizinis vystymasis, kultūrinis ir dvasinis. Kad būtų sveikas ir ramiai suvoktų bet kokius energijos srautus, žmogus turi būti stiprus ir ištvermingas. Be jokios abejonės, visi trys komponentai yra tarpusavyje susiję ir kiekvienas iš jų turėtų vystytis tolygiai, o ne kitų nenaudai. Tačiau būtent kūno kultūra yra būtina visapusiško asmens tobulėjimo sąlyga. Tėvai daro didelę klaidą akcentuodami estetinį, dorovinį ir darbinį ugdymą, tačiau pamiršdami, kad sveikame kūne formuojasi sveikas protas.

Taigi, kūno kultūra yra mokymosi procesas, kurio tikslas – palaikyti ir stiprinti sveikatą fizinio aktyvumo metu. Šio proceso tikslas – optimizuoti žmogaus fizines savybes ir asmeninę kultūrą, kad būtų realizuotas jame glūdintis potencialas, taip pat apskritai ugdyti sveiką gyvenimo būdą. Kūno kultūra prasideda nuo pirmųjų žmogaus gyvenimo dienų.

Tokio pedagoginio proceso tikslai yra tokie:

1. Sveikatos stiprinimas, plokščiapėdystės prevencija, grūdinimasis, taisyklingos laikysenos formavimas.
2. Elementarių sporto pratimų atlikimo technikos įsisavinimas.
3. Motorinių savybių ugdymas(greitumas, lankstumas, miklumas).
4. Supažindinimas su savarankiška mankšta, kasdiene rytine mankšta, domėjimosi sportu formavimas.
5. Koordinacijos ugdymas (pusiausvyra, tikslumas ir reagavimas į signalus, orientacija erdvėje).
6. Žinių formavimas apie asmens higieną, būtinybę laikytis dienos režimo, fizinio aktyvumo įtaką sveikatai.
7. Drausmės, ryžto, drąsos atliekant fizinius pratimus ugdymas.

Teoriškai pagrindinės kūno kultūros sąvokos apima:

1. Fizinis vystymasis.
2. Fizinė forma.
3. Fizinis tobulumas.
4. Sportas.

Paskutinę sąvoką reikėtų svarstyti atskirai nuo kūno kultūros, kurios tikslas – stiprinti fizinę sveikatą. Pagrindinis sporto uždavinys – pasiekti maksimalių rezultatų ir gauti apdovanojimus.

Panagrinėkime visas šias kūno kultūros sistemos sąvokas išsamiau.

Kūno kultūros principai

Siekdami tikslo, dauguma mokytojų laikosi šių bendrųjų sistemos nuostatų:

1. Harmoningas ir visapusiškas asmenybės ugdymas. Visą gyvenimą žmogus turėtų siekti harmonijos. Be to, tiek dvasiniame, tiek fiziniame tobulėjime.
2. Ryšio tarp kūno kultūros ir gyvenimo praktikos ugdymas. Į šį principą galima pažvelgti iš dviejų aspektų. Iš vienoViena vertus, kūno kultūra siekiama, kad žmonės būtų labiau socialiai atsipalaidavę, kita vertus, jis skirtas ugdyti darbuotojus, galinčius dirbti produktyviai ir drąsiai ginti savo tėvynę.
3. Kūno kultūros sveikatą gerinančios orientacijos ugdymas. Kuriant pratimų sistemą svarbu užtikrinti ne tik sveikatos išsaugojimą, bet ir jos stiprinimą. Planuojant treniruočių krūvius būtina atsižvelgti į pratimus atliekančio asmens amžių, lytį ir sveikatos būklę.

Aukščiau išvardinti bendrieji principai yra skirti sukurti palankias sąlygas ir galimybes kūno kultūros tikslui ir uždaviniams pasiekti. Norint juos įgyvendinti, naudojama daugybė veiksmingų metodų ir metodų.

Bendrieji pedagoginiai ir specifiniai metodai

Fizinėms savybėms lavinti ir motoriniams įgūdžiams bei technikoms lavinti naudojama daugybė priemonių. Pagrindinės kūno kultūros metodologijos sąvokos apima dvi metodų grupes: specifinį ir bendrąjį pedagoginį. Norint išspręsti aukščiau pateiktas užduotis, optimalu derinti pirmosios ir antrosios grupių metodus ir būdus.

Konkretūs metodai apima:

1. Griežtas reguliuojamų pratimų vykdymas. Šis metodas suponuoja privalomą dalyvaujančių asmenų veiklos organizavimą. Visi jų atliekami veiksmai reguliuojami specialiai sukurta programa, kurioje atsižvelgiama į krūvio intensyvumą, numatyti poilsio intervalai, pratimų kartojimo tvarka ir kt.
2. Žaidimai. EsmėŠis metodas pagrįstas vaikų sąveika atliekant fizinius pratimus ar sportinio žaidimo metu. Tai leidžia ugdyti tokias savybes kaip miklumas, iniciatyvumas, greita orientacija.
3. Konkurencingas. Šis metodas yra tarsi žaidimas. Jis naudojamas mankštose dalyvaujančių vaikų aktyvumui padidinti. Varžybos gali būti kontrolinės, oficialios, komandinės.

Bendrąją pedagoginę grupę sudaro:

1. Žodiniai metodai. Ši grupė apima kalbos poveikio mokiniams metodus.
2. Vizualus. Šios grupės metodai apima fizinių pratimų demonstravimą prieš juos atliekant.

Kūno kultūra kaip kūno kultūros dalis

Visą gyvenimą žmogaus veikla turi būti nukreipta į fizinį vystymąsi, jo fizinio aktyvumo gerinimą, sveikatos stiprinimą ir sveikos gyvensenos laikymąsi. Visa tai galima pasiekti per kūno lavinimą, tobulėjimą, pasiruošimą ir tobulėjimą. Visi minėti procesai yra kūno kultūros dalis. Pagrindinis šios socialinės veiklos srities tikslas yra pagerinti sveikatą ir ugdyti psichofizinius žmogaus gebėjimus jo motorinės veiklos procese. Taigi kūno kultūros ir kūno kultūros sąvokos yra neatsiejamai susijusios.

Nuo pat gimimo žmogui būdingos tokios savybės kaip jėga, greitis, ištvermė, lankstumas, miklumas. Kad tuo įsitikintum, pakanka pažvelgti į penkių mėnesių kūdikįkūdikis, kuris lengvai prikelia koją prie burnos. Tokio lankstumo galima tik pavydėti. Bet juk mama elementarius pratimus su vaiku pradeda daryti beveik nuo gimimo. Tai apima pratimus, masažą ir kitų lavinimo metodų naudojimą.

Kūno kultūros samprata teoriškai apima visų gamtai būdingų žmogaus savybių ugdymą. Tačiau kadangi šis procesas yra pedagoginis, jis turi ir griežtai organizuotą pobūdį. Taigi vyksta fizinių savybių, kurios vaikui suteikiamos nuo gimimo, ugdymas. Atlikdamas programoje numatytus pratimus jis tampa ištvermingesnis, stipresnis, lankstesnis. Tokio auklėjimo procese vaikas mokomas motorinių įgūdžių ir gebėjimų, jo kūno kultūros poreikio formavimo.

Fizinis vystymasis

Visą žmogaus gyvenimą vyksta jo kūno morfofunkcinių savybių formavimasis, formavimasis ir kaita. Tai yra fizinis vystymasis. Kiekvienam žmogui šis procesas vyksta skirtingai, tiesiogiai veikiant su amžiumi susijusiems pokyčiams, genetiniams veiksniams ir aplinkos sąlygoms.

Fizinis vystymasis yra 1 kūno kultūros samprata. Jį lydi trijų skirtingų grupių rodiklių pokyčiai:

1. Fizinis vystymasis. Į šią grupę įeina šie rodikliai: kūno svoris ir ilgis, laikysena, atskirų kūno dalių apimtys ir jų formos.
2. Sveikatos rodikliai. Vertinant fizinį žmogaus išsivystymą,įvairių organizmo sistemų pokyčiai: nervų, širdies ir kraujagyslių, raumenų ir kaulų sistemos, nervų, virškinimo ir kitose.
3. Fizinių savybių ugdymas. Šiai grupei priklauso jėgos, ištvermės, greičio rodikliai. Paprastai jų intensyvus augimas stebimas iki 25 metų amžiaus. Per ateinančius 20–25 metus fizinis išsivystymas išliks tame pačiame lygyje. Sulaukus 50 metų, mums senstant, visų trijų grupių rezultatai palaipsniui blogėja. Šiuo metu gali sulėtėti augimas, pablogėti sveikata ir mažėti raumenų masė.

Galima drąsiai teigti, kad fizinio vystymosi ir kūno kultūros sąvokos seka viena po kitos. Jie turėtų būti taikomi tuo pačiu metu. Taigi kūno kultūros procese daromas tiesioginis poveikis fiziniam žmogaus vystymuisi, jo optimizavimui ir tobulėjimui. Tik reguliariai mankštinantis galima tobulėti visose trijose grupėse.

Fizinis pasirengimas

Reguliariai mankštinantis žmogaus kūnas fiziškai vystosi ir tobulėja. Kartu formuojasi jo motoriniai įgūdžiai ir gebėjimai, didėja darbingumas, ištvermė. Čia pasireiškia kita kūno kultūros samprata.

Fizinis lavinimas yra pratimų, įkūnytų atliekant motorinius įgūdžius ir įgūdžius, rezultatas. Pasiruošimas kaip viena iš kūno kultūros sąvokų gali būti bendroji ir specialioji. Tarp jų yratam tikri skirtumai.

Bendrasis fizinis lavinimas apima fizinio išsivystymo lygio ir motorinio aktyvumo didinimą, siekiant sėkmės įvairiose veiklos srityse. Kitaip tariant, žmogus vystosi fiziškai, kad būtų sėkmingesnis visose srityse.

Specialus mokymas skirtas tam tikrose veiklose, konkrečiose sporto šakose, profesijose pasiekti rezultatų. Tokiu atveju asmens motoriniams gebėjimams gali būti keliami tam tikri reikalavimai.

Fizinis tobulumas

Idealo siekimas yra būdingas žmogui iš prigimties. Tai yra kitos ugdymo sampratos – fizinio tobulumo – pagrindas. Fizinio išsivystymo ir pasirengimo idealo formavimasis vyko istoriškai, pagal tam tikru laiko momentu vyravusius gyvenimo reikalavimus.

Už fizinį tobulumą – kūno kultūros sąvokos – pagrindiniai rodikliai yra:

1. Sveikatos. Šis kriterijus pagrįstas tuo, kad tik fiziškai sveikas žmogus gali greitai prisitaikyti prie bet kokių, įskaitant nepalankias gyvenimo, darbo, gyvenimo ir pan. sąlygas.
2. Išvystytas kūno sudėjimas. Fiziškai išsivysčiusio žmogaus kūnas turi atitikti tam tikras proporcijas. Ypatingas dėmesys skiriamas taisyklingai laikysenai.
3. Didelis našumas (bendras ir specialus).
4. Fizinių savybių ugdymas.
5. Bendrųjų motorinių įgūdžių ir gebėjimų turėjimas, gebėjimas greitai įsisavinti naujus judesius.

Taigi, fiziškai tobulas žmogus turėtųbūkite visapusiškai ir harmoningai išsivystę, būkite sveiki, gražaus kūno ir aukštų rezultatų.

Sportas žmogaus gyvenime

Toliau pateikta kūno kultūros sąvoka paprastai pašalinama iš kūno kultūros. Sportas – tai varžybos, ypatingas pasiruošimas joms, noras siekti aukštų rezultatų, laimėjimų ir apdovanojimų. Viena vertus, kūno kultūros sąvoka apima kai kurias sporto šakas, susijusias su judėjimu ir tam tikrų pratimų atlikimu. Bet kita vertus, visi atliekami veiksmai yra skirti sustiprinti praktikuojančio asmens sveikatą, o ne pasiekti tam tikras aukštumas ar gauti atlygį. Todėl kūno kultūra vertinama atskirai nuo sporto.

Kūno kultūros sąvoka tarp mokymosi procese taikomų metodų apima ir varžybas. Jie leidžia palyginti ir palyginti žmogaus galimybes. Sporto varžybos visada griežtai reglamentuojamos. Juose pateikiamos tam tikrų pratimų atlikimo sąlygos ir vertinimo kriterijai, specialiai sukurti kiekvienai konkrečiai sporto šakai. Pasiruošimas varžyboms vyksta specialios sporto treniruotės forma.

Pirmųjų gyvenimo metų kūno kultūra

Kūdikis pirmuosius judesius atlieka gimdoje. Gimus jo fizinis aktyvumas tik sustiprėja. Tuo pačiu metu atsiranda refleksai: griebimas, šliaužimas, ėjimas. Kaipnervų ir kaulų ir raumenų sistemos vystymuisi, vaikas valdo savo kūną. Ir norint, kad motorika vystytųsi pagal amžių, būtina sudaryti sąlygas kūdikio fiziniam lavinimui. Ir tai prasideda nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo dienų.

1 metų amžiaus vaikų kūno kultūros samprata apima šiuos poveikio vaikui būdus:

1. Masažas. Kalbant apie mažą vaiką, naudojami tokie poveikio jo kūno paviršiui būdai kaip glostymas, trynimas, minkymas, lengvas bakstelėjimas, bakstelėjimas.
2. Fiziniai pratimai (gimnastika). Kai jie atliekami, raumenų ir kaulų sistema paruošiama tolesniems veiksmams: griebimui, mėtymui, šliaužiojimui, ėjimui, bėgimui.

Kūdikio fizinio ugdymo procese ypatingas dėmesys skiriamas masažui. Skirtingos jo rūšys turi tam tikrą fiziologinį poveikį trupinių kūnui. Pavyzdžiui, glostymas gerina kraujotaką, plečia kraujagysles, atpalaiduoja. Dėl to miegas tampa gilesnis, o darbingumas greičiau atkuriamas. Jei vaikas neturi kontraindikacijų, nuo 1 mėnesio jam komplekse skiriami ir fiziniai pratimai, ir masažas.

Kūno kultūros sąvokos ypatybė apima reguliarų veiksmų atlikimą mokymosi procese. Tai reiškia, kad užsiėmimai su vaiku turėtų vykti sistemingai, tuo pačiu paros metu, geriausia ryte. Masažas turi būti atliekamas prieš mankštą arba pakaitomis su ja.

Antrais ir trečiaisiais gyvenimo metaiskūno kultūros pamokos yra sujungtos – viena iš jo lavinimo ir ugdymo formų. Jie skirti aktyviai lavinti motoriką, tobulinti pagrindinius judesius. Tai šliaužimas, ridenimas ir kamuolio mėtymas, žengimas per kliūtį, žaidimas su suaugusiaisiais.

Taigi, jau nuo pirmųjų vaiko gyvenimo savaičių reikia skirti pakankamai laiko jo kūno stiprinimui, judesių ir psichikos ugdymui.

Pagrindinės ikimokyklinukų kūno kultūros teorijos sampratos

Laipinimas, bėgimas ir ėjimas, kurie išsivystė tik ankstyvame amžiuje, ir toliau tobulėja darželio laikotarpiu. Po 3 metų vaikas gali atlikti paprasčiausius pratimus su daiktais rankose arba užsiimti treniruokliais. Kad jis vystytųsi fiziškai, būtina sudaryti tam visas sąlygas.

Ikimokykliniame amžiuje vaikas turi galimybę atlikti judesių koordinacijos, pusiausvyros pratimus. Su juo galima žaisti žaidimus, kur reikia mesti ir gaudyti kamuolį, mesti lengvus daiktus. Šiame amžiuje į pratimų kompleksą turi būti įtrauktas bėgimas, šokinėjimas ant vienos ar dviejų kojų, per kliūtį ar nuo mažo žingsnelio.

Viena iš pagrindinių kūno kultūros teorijos sąvokų yra fizinis vystymasis, kuriam pasiekti būtina skatinti vaiko poreikį mankštintis. Čia svarbų vaidmenį atlieka ir suaugusiojo pavyzdys. Nereikia drausti vaikui šokinėti ir bėgti.

Straipsnyje aptariamos kūno kultūros, sporto, kūno kultūros sąvokos, kuriomis siekiama visapusiškai irharmoningą žmogaus vystymąsi ir jo kūno tobulėjimą. Mokymosi procese didėja jo fiziniai gebėjimai, darbingumas, socialinis aktyvumas. Kūno kultūra turėtų būti praktikuojama nuo ankstyvos vaikystės, palaipsniui didinant krūvį ir sukuriant sąlygas įgyti naujų įgūdžių.