Vaikai, kuriems gresia pavojus Apibrėžimas, identifikavimas, darbo planas, tolesni veiksmai

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:52

Viena iš specifinių bet kurios ugdymo įstaigos veiklų – individualus darbas su rizikos grupės vaikais, tai yra vaikais ir paaugliais, kurie dėl sunkių gyvenimo situacijų yra labiau veikiami streso ir grėsmių iš juos supančio pasaulio. Kaip mokykla gali ir turėtų padėti tokiems vaikams?

Organizuojant veiklas, skirtas „rizikos grupės“vaikams vienaip ar kitaip paremti mokykloje, yra klasės auklėtojas ir dalykų mokytojai, psichologas, socialinis mokytojas, direktoriaus pavaduotojai ugdomajam ir ugdomajam darbui, direktorius. dalyvauja.

„Pavojingo“paauglio portretas

Ilgas buvimas netinkamoje situacijoje tam tikru būdu paveikia asmens vystymąsi visais jo aspektais.

Emocinį spektrą lemia apsauginių reakcijų į dirgiklius vystymasis. Paaugliui taptibūdingas irzlumas, agresyvumas ir žiaurumas, emocinio fono nestabilumas. Daugeliui išsivysto izoliacija, susijusi su pasitikėjimo kitais praradimu. Neužbaigtos emocinės raidos pasekmė dažnai būna paviršutiniškas jausmų suvokimas, nesugebėjimas parodyti empatijos.

Moralinių normų paauglys, „rizikuojantis“nepripažįsta ir nelaiko svarbiomis. Savo elgesiu jis arba vadovaujasi alternatyviomis moralinėmis vertybėmis, priimtomis jo auklėjimo aplinkoje, arba yra labai nenuoseklus.

Fizinis išsivystymas dažnai neatitinka tikrojo amžiaus. Be to, paauglys gali ir atsilikti nuo savo amžiaus normos, ir ją viršyti. Tą patį galima pasakyti ir apie seksualinį elgesį. Yra hiperseksualumo, išpuikimo.

Beveik visi vaikai, turintys socialinės adaptacijos sunkumų, turi žalingų įpročių ir priklausomybių. Daugelis bandė kai kurias uždraustas medžiagas.

Paprastai labai pastebimas intelekto raidos atsilikimas nuo bendraamžių: „rizikos grupės“šeimų vaikai labiau nei kiti susiduria su akademinėmis nesėkmėmis ir mokymosi motyvacijos stoka, pasaulėžiūros siaurumu. Kalba dažnai prasta, neraštinga, kupina parazitinių žodžių.

Kartais paaugliai iš „rizikos grupės“neturi tėvų arba su jais nebendrauja. Dauguma jų auga disfunkcinėse šeimose. Reikšmingų suaugusiųjų nebuvimas veda į autoritetų paieškas, kurios dažnai atsiduria „blogoje“kompanijoje, tai yra asocialių žmonių, turinčių problemų su teise, ratu.

Paaugliamspasižymi dideliu atsitiktinių trumpalaikių kontaktų skaičiumi be gilaus emocinio įsitraukimo į bendravimą. Beveik visi vaikai turi polinkį konfliktuoti.

Paauglių, kuriems gresia pavojus vidurinėje mokykloje, nustatymas

Iš aukščiau pateiktos informacijos galime daryti išvadą, kad daugelis „rizikingo“vaiko savybių yra subjektyvios ir gali individualiai pasireikšti kaip bet kurio paauglio „sunkaus“amžiaus ypatybės.

Yra ir objektyvių ypatybių, kurios, pirmą kartą aptiktos, turėtų įspėti mokytojus (pirmiausia klasės mokytoją).

Viena priežasčių nerimauti – prasti akademiniai rezultatai. Tai sistemingas nepakankamas pasiekimas dėl gebėjimų ir motyvacijos stokos.

Dar pavojingesnis yra nuolatinis mokyklos drausmės nepaisymas: pravaikštos, muštynės, namų darbų neatlikimas, mokytojo valdžios nepripažinimas ir neadekvati reakcija į pastabas.

Elgesys per pertraukas ir santykių su kitais vaikais kūrimas, pastabus klasės mokytojas gali padaryti teisingą išvadą. Verta atkreipti dėmesį į patyčių iniciatorių silpnesnį bendraklasį ar besiskiriantį savo išvaizda (odos spalva, pilnumu ir pan.) mokiniu. „Rizikos grupei“taip pat gali priklausyti vaikas, kuris klasėje užėmė pašalinio asmens nišą ir yra nuolat tyčiojamasi ar mušamas.

Aišku, kad klasės auklėtojas neprivalo ir neprivalo kontroliuoti vaikų elgesio už mokyklos sienųpajėgumus. Tačiau jei jis sužinojo, kad vaikas geria alkoholį, rūko, daro nusik altimus ar nusik altimus, prasminga apsvarstyti galimybę įtraukti tokį vaiką į „rizikos grupę“.

Mokyklos darbuotojų užduotis

„Rizikos grupės“vaikų nustatymas – pirmoji psichologo ir klasės auklėtojos užduotis. Jis sprendžiamas stebint mokinių elgesį klasėje ir pertraukose, asmeninį bendravimą su mokiniais. Daugumą „mokymo rizikos grupės“vaikų gali aptikti psichologas atliekant diagnostinius tyrimus.

Kitas žingsnis – išsamiausias vaiko gyvenimo sąlygų išsiaiškinimas. Prie šio darbo gali prisijungti socialinis pedagogas ir psichologas. Klasės auklėtojas, dirbdamas su „rizikos grupės“vaikais, pirmiausia tiria socialinę vaiko situaciją – psichologinį klimatą šeimoje, materialinės gerovės lygį. Psichologas, individualiai bendraudamas su vaiku ir tėvais, nustato galimas problemas: tėvų dėmesio stoką, nerimą ir baimes, žemą savigarbą ir pan.

Toliau išrašoma mokinio psichologinė ir pedagoginė kortelė.

Psichologė pataria klasės auklėtojui ir tėvams, į kokias psichologines vaiko ypatybes reikėtų atsižvelgti atliekant ugdomąjį darbą, kokiais elgesio korekcijos metodais bus pasiektas geriausias rezultatas.

Atsižvelgdamas į psichologo patarimą, klasės auklėtojas parengia individualaus darbo su rizikos grupės vaikais planą tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, akademiniam semestrui. Plane gali būti tiek individualios, tiek grupinės veiklos. Pasibaigus terminui, jei nėra pakitimų mokinio elgesyje, svarstoma jį užregistruoti arba kreiptis į siauresnį specialistą, kad būtų išspręsta konkreti vaiko problema.

Psichologinis ir pedagoginis žemėlapis

Norėdami sudaryti žemėlapį, turite išsamiai išstudijuoti mokinio charakterio ypatybes, elgesį, akademinius rezultatus, bendravimą su bendraamžiais ir tėvais. Idealiu atveju psichologinis ir pedagoginis žemėlapis turėtų būti susisteminta informacija, kuri buvo surinkta apie vaiką.

Kalbant apie studijas, svarbu sužinoti ne tik apie paauglio pažangą, bet ir apie jo pomėgį įgyti žinių, ar jis turi ateities planų, susijusių su kokiais nors mokykliniais dalykais. Daugiau apie interesų ratą galite sužinoti sužinoję, ką mokinys skaito (išskyrus privalomą literatūros programą).

Tarp elgesio ypatybių išryškėja tokios savybės kaip užsispyrimas, polinkio pažeisti drausmę, kurstyti konfliktus (tiek su bendraamžiais, tiek su mokytojais) buvimas ar nebuvimas. Psichologas atlieka testus, kad nustatytų agresiją ir hiperaktyvumą.

Bendraujant su bendraklasiais, kuris tiriamas betarpiškai stebint ir diagnostinio darbo bei pokalbių pagalba atsiskleidžia atvirumas, reagavimas, gebėjimas užjausti, gebėjimas sužadinti užuojautą.

Bendravimo kompetenciją ir susidomėjimą bendravimu galima nesunkiai nustatyti pagal skaičiųklasės draugai ir priešininkai. Gali būti, kad vaikas norėtų būti populiarus ir turėti draugų, bet nepakankamai bendrauja su bendraamžiais.

Be tiesioginio kontakto su tėvais yra daug sunkiau teisingai įvertinti situaciją šeimoje. Nors tėvų ar globėjų atsisakymas bendradarbiauti su mokykla yra pakankamas šeimos problemų požymis.

Kitos akivaizdžios aplinkybės, kurios automatiškai sukuria sunkią vaiko padėtį, yra tėvų nebuvimas, vieno ar abiejų tėvų alkoholizmas, sveikatos problemos ar šeimos nario negalia.

Sunkiau nustatyti ne mažiau reikšmingas susvetimėjusių santykių šeimoje problemas, mušimąsi, konfliktiškus santykius tarp tėvų ir vaiko ar tarpusavyje, nepakankamą ar perteklinę vaiko veiksmų kontrolę. Tokios situacijos dažniausiai yra slepiamos nuo smalsių akių, o jas atpažinti konsultacijos metu galės tik profesionalas.

Tikslai ir darbo metodai

Dažnas sunkumas, su kuriuo susiduria vaikai, kuriems gresia pavojus, yra nesugebėjimas egzistuoti visuomenėje. Todėl pagrindinis darbo su jais tikslas – padėti prisitaikyti. Mokiniams paaiškinama, kokius reikalavimus ir dėl kokių priežasčių jiems kelia visuomenė, kokių konkrečių veiksmų galima imtis, kad būtų lengviau bendrauti su juos supančiais žmonėmis.

Daugelis paauglių kenčia nuo to, kad nemoka taisyklingai reikšti emocijų ir jausmų – ši problema sprendžiama ir psichologinio konsultavimo rėmuose.

Svarbų vaidmenį atlieka sąvokos įvedimasatsakomybė, įskaitant atsakomybę už savo veiksmus.

Mokiniams, kurių savigarba žema arba aukšta, naudojami psichologiniai metodai, padedantys atkurti tinkamą požiūrį į save.

Su paaugliais aptariamos savirealizacijos galimybės baigus studijas, teikiama pagalba profesiniam orientavimuisi.

Kiti reikšmingi socialinio darbo su rizikos grupės vaikais tikslai, kuriuos iš dalies galima pasiekti grupiniuose seminaruose, yra nusikalstamumo, depresijos, priklausomybių prevencija.

Jei tėvai yra pasirengę bendradarbiauti su mokykla, tuomet didelis dėmesys skiriamas sveikų santykių šeimoje užmezgimui.

Darbo programa

Pareiga sudaryti oficialų darbo su rizikos grupės vaikais planą krenta ant klasės auklėtojo pečių. Tačiau jei šio poreikio nepatenkinsite formaliai, gerai parengta programa padės geriausiai susisteminti būsimą veiklą, padedančią vaikui.

Programoje numatyti šie psichologo veiksmai: individualios psichologinės konsultacijos, psichologinių ir elgesio problemų nustatymas, jų priežasčių nustatymas ir pagalba jas įveikiant. Mokyklos psichologas gali dirbti su vaiku savarankiškai arba rekomenduoti kitą specialistą.

Klasės mokytojas kontroliuoja vaiko pažangą ir lankomumą. Tai leidžia laiku informuoti tėvus apie esamą situaciją. Atvėsinkite kaip įmanomavadovas gali skatinti vaiko įsitraukimą į klasės socialinį gyvenimą ir įvairių būrelių veiklą, vesti individualius pokalbius ar klasės valandėles temomis, kurios svarbios rizikos grupės vaikų adaptacijai.

Klasės mokytojas padeda užmegzti ryšį tarp tėvų ir dalykų mokytojų.

Mokyklos vadovybė į darbą įtraukiama pagal poreikį.

Vaikų, kuriems gresia pavojus, lydėjimo principai

• Konfidenciali atmosfera. Nesvarbu, kas veda pokalbį: socialinis pedagogas, psichologas ar auklėjamojo darbo vadovas, visų pirma, tai suaugęs žmogus, siekiantis išlaisvinti vaiką, padėti jam suprasti savo veiksmus ir juos objektyviai įvertinti. Pokalbio metu mokytojas ne tik apsvarsto konkrečią situaciją, bet ir padeda įveikti atsakomybės bei visuomenės baimę.
• Visų mokytojų, dirbančių su rizikos grupės vaikais mokykloje, sąveika. Pirma, šios grupės vaikų problemos reikalauja visapusiško sprendimo, kurį galima rasti tik kartu. Antra, jei vaikas randa loginių prieštaravimų jam taikomoje ugdymo sistemoje, tai jam praranda prasmę, o ją primetę suaugusieji – autoritetą.
• Glaudus bendradarbiavimas su tėvais. Mokykla negali ir neturi prisiimti visos atsakomybės už vaiko auklėjimą. Net jei mokytojai daro viską, kas įmanoma, kad suformuotų psichologiškai sveiką ir prisitaikančią asmenybę, jų pastangų neužtenka be mokytojų dalyvavimo.šeima.

„Rizikos grupė“pagal discipliną

Yra speciali „rizikos grupė“– tai vaikai, kurie nuolat nepaiso drausmės. Tokie vaikai gali augti turtingose šeimose ir neturėti didelių mokymosi sunkumų. Tačiau jie nuolat pažeidžia mokyklos taisykles, nepaklūsta suaugusiems, nei mokytojams, nei tėvams, gali įsivelti į konfliktus ir muštynes.

Galima tokio elgesio priežastis, kurią svarbu nustatyti laiku, yra įgimtas hiperaktyvumas. Be disciplinos stokos, tokie vaikai nuo ankstyvos vaikystės yra labai judrūs ir jiems gali būti sunku ilgą laiką susikaupti.

Pagrindinis psichologų patarimas šiuo atveju – nuolatinis vaiko įtraukimas į konstruktyvią veiklą: sportą, imtynes, dalyvavimą lauko žaidimuose. Kitaip tariant, vaiko energija turi būti nukreipta ramia linkme. Jei tėvai domisi ugdymo procesu, tai su amžiumi hiperaktyvumas įgaus gyvenimui visuomenėje priimtinas formas. Kai kuriose profesijose tai gali būti netgi pranašumas.

Jei vaikas iš klestinčios šeimos pradėjo nepaisyti drausmės paauglystėje, tikriausiai taip jis parodo, kad atėjo laikas tėvams sumažinti kontrolės lygį ir pradėti atsižvelgti į vaiko interesus. vaikui, suteik daugiau laisvės.

„Rizikos grupė“pagal našumą

Būna, kad vaikai neturi socialinės adaptacijos sunkumų, tačiau nuolat atsilieka nuo savo bendraamžių akademiniais rezultatais.

KadaSprendžiant šią problemą, labai svarbu teisingai nustatyti prastų pažymių priežastį.

Problemos pradinėje mokykloje gali reikšti, kad tėvai turėtų didinti kasdienę užduočių įgyvendinimo ir dalykų įsisavinimo kontrolę, padėti vaikui organizuoti mokymosi veiklą, „įsijungti“į ją. Pradiniame ugdymo etape šeimos priežiūra yra privaloma.

Jei vaikas nėra pakankamai motyvuotas mokytis, svarbu su juo pasikalbėti ir prieinama forma paaiškinti ugdymo proceso reikšmę tolimesniam jo gyvenimui. Jei tėvai domisi savo vaiko mokymosi sėkme, paprastai įmanoma rasti tinkamus žodžius ir pakelti vaiko motyvaciją iki priimtino lygio.

Vaikams gali būti be galo sunku „pasivyti“bendraamžius, todėl kai suaugusieji padeda jam išmokti trūkstamų žinių, pirmosios sėkmės savaime tampa gera motyvacija mokytis.

Pagaliau pasitaiko, kad suaugusiesiems reikia susiaurinti savo ambicijas vaikui ir perkelti vaiką į kitą mokyklą, kuriai keliami kiek mažesni reikalavimai. Yra ne vienas atvejis, kai stropus vaikas pamažu prarado motyvaciją, susiduria su per daug jam mokymosi medžiagos ir namų darbų.

Pakeitę studijų vietą tokie vaikai dažniausiai sėkmingai baigia mokslus ir įstoja į vidurines specializuotas ar aukštąsias mokyklas.

„Rizikos grupės“komunikacijai

Jeigu vaikas, turintis gerų mokymosi gebėjimų, vystosi prastaibendravimo įgūdžių, būtina bendrauti su tėvais. Galimos vaiko bendravimo problemų priežastys – stresas arba prasti santykiai šeimoje.

Jei komunikacinis neraštingumas aiškinamas įgimtomis charakterio savybėmis, tai su rizikos grupės vaikais reikia dirbti psichologui, specialistas padės nustatyti ir ištaisyti klaidas užmezgant ryšį su bendraklasiais.

Dažnai pats vaikas nesiekia suartėjimo su bendraamžiais. Galbūt taip yra dėl kardinalių interesų skirtumų. Kai tik jis suras „savo“kompaniją, bendravimas pagerės.

Nepamirškite, kad riba tarp „klestinčių“vaikų ir „rizikos grupės“vaikų yra susitarimas. Visi vaikai ir paaugliai išgyvena sunkius laikus ir kartais jiems reikia reikšmingo suaugusiojo pagalbos.