Kaip išsaugoti santuoką ir išsaugoti šeimą – šeimos psichologo konsultacija

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:49

Deja, klausimas, kaip išsaugoti santuoką, jaudina vis daugiau šeimų. Konfliktinės situacijos, prieštaringi momentai, nesusipratimai ir nenoras eiti į kompromisus paaštrina situaciją bet kurioje šeimoje, ir nenuostabu, kad tam tikru momentu pora priartėja prie slenksčio, kai pradeda kalbėti apie skyrybas.

Ką reiškia „išgelbėti santuoką“?

Dauguma porų, kurios atsiduria tokiame santykių lygyje, kai santuoka yra ant iširimo slenksčio, šis klausimas tikrai sukels sumišimą. Jų supratimu, „išgelbėti santuoką“reiškia neleisti jai subyrėti, padėti vyrui ir žmonai atkurti arba pagerinti ankstesnius santykius.

Tiesą sakant, tai ne visada gali būti laikoma tikru santuokos išsigelbėjimu. Jei tikslas yra tik išsaugoti šeimą, tai labiau panašu į juokingą parazitavimą, nes kokia prasmė laikytis kartu, jei iš to nėra nei džiaugsmo, nei malonumo?

Vyro ir moters santykiai santuokoje beveik šimtu procentų atvejų susiję su kažkokiais sunkumais, konfliktais, vadinamaisiais kriziniais laikotarpiais. Jei pora juos išgyvena teisingai, tada šeima tik stiprėja, auga meilės ir pagarbos vienas kitam jausmas, o žvelgdami atgal, vyras ir žmona gali suprasti, ką išgyveno, kad vis dar būtų kartu.

Bet jei koks nors konfliktas ar krizinis laikotarpis parodė, kad pora nesutaria arba partneriai tiesiog nesutampa, arba meilė vienas kitam dingo be galimybės įsiliepsnoti su nauja jėga, tada pabandykite išlaikyti partnerį neišgelbės šeimos. Tai bus dviejų sugyventinių sąjunga, kurie apsimes, kad jie yra šeima, o svarbiausia, aš pati patikėsiu, kad jie yra sutuoktiniai.

Klausimas, kaip išsaugoti santuoką, neturėtų būti sprendžiamas savanaudiškai. Santuokos išsaugojimas – tai veiksmų rinkinys, kuriuo siekiama užtikrinti, kad abu partneriai būtų laimingi bendrame gyvenime. Jei sutuoktiniams pavyko rasti kompromisą, išspręsti problemą, išgyventi krizinį laikotarpį ir jiems tapo aišku, kad viskas gerai, kad jie myli vienas kitą ir sukuria nuostabią sąjungą, tada taip – santuoka išgelbėta. Kitu atveju ne.

Problemos, kurios sukelia konfliktus šeimoje

Kai kurios santuokos problemos yra universalios – tos, kurias vyresnės kartos atstovai sako besiginčijančiai porai, kad ir jie tai yra išgyvenę. Tačiau yra problemų, kurias būtent šiai porai pavyksta rasti, o tokių problemų sprendimas užima daug daugiau laiko. Apsvarstykite pagrindines susituokusių porų kivirčų priežastis:

• Showdown tema „kas yra šeimos galva“. Klasikinis santykių supratimas "vyras - galva, moteris - kaklas" arba "vyras -uždirbanti, moteris yra patikimas užnugaris" pamažu pradeda nykti šiuolaikinėje visuomenėje. Moterys nori užsiimti savirealizacija, dirba tame pačiame lygyje su vyrais, klesti emancipacija ir feminizmas. Todėl argumentas „jis yra vyras"., taigi ir lyderis" šiuolaikinėse šeimose galima išgirsti vis rečiau. Kova dėl valdžios yra destruktyvi bet kurioje gyvenimo srityje, ne tik šeimoje. Deja, ne visos jaunos poros sugeba susitarti dėl pasidalijimo pareigas. Iš tikrųjų idealus variantas yra tada, kai abu partneriai nesistengia pranokti vienas kito, o tiesiog džiaugiasi savo santykiais ir dirba kartu, o tai apima ir namų ruošos darbus.
• Įžūlūs artimieji. Slavų kultūroje priimta, kad šeima yra ne tik vyras, žmona ir jų vaikai, bet ir seneliai, dėdės, tetos ir daug nepažįstamų giminaičių. Dažnai pasitaiko, kad daugelis jų mielai kišasi į jaunos poros vedybinį gyvenimą, kartais patarimais, kartais smalsiais klausimais, kartais pagalbos prašymais, kur nedera. Jei nepažįstamą žmogų galima tiesiog išsiųsti pasivaikščioti, tai pas gimines, o ypač artimuosius, situacija yra sudėtingesnė. Bet faktas yra tas, kad jie trukdo, o šeima prisiekia. Turite mokėti derėtis ir nusistatyti savo ribas.
• Skirtingi požiūriai į gyvenimą, šeimos gyvenimo idėjos skirtumai. Tokias akimirkas teko derėtis iki santuokos. Pavyzdžiui, vaikinas norėjo kuo greičiau susilaukti vaiko, tačiau paaiškėjo, kad mergina savo karjerai planuoja skirti bent kelerius metus. Daug blogiau, jei vaikinas užsispyręs stovisavo, nenorėdamas eiti į kompromisus: iš tikrųjų jis jau iš anksto buvo apsisprendęs, koks bus šeimos gyvenimas, neaptardamas to su būsima, o dabar ir dabartine, žmona.

Dažniausios problemos, su kuriomis susiduria poros skyrybų metu

Visa aukščiau išvardinta problema gali būti išspręsta pakeliui arba nukeliauti iki tokių kraštutinumų, kad problemos rezultatas gali būti poros skyrybos. Dabar apsvarstykite priežastis, kodėl santuokos žlunga, net jei iš pirmo žvilgsnio jos atrodė laimingos:

• Vieno iš partnerių niekšiškumas kito atžvilgiu: melas kokiu nors svarbiu klausimu, išdavystė.
• Daugelį slegia pilka kasdienybė. Iš pirmo žvilgsnio viskas puiku: vyras ir žmona, namai tvarkingi, vaikai prižiūrėti, kivirčų nėra. Tačiau po kurio laiko pora nusprendžia išsiskirti. Arba nepriima, bet abu partneriai gyvena tarsi kaimynai tame pačiame bute ar name, o ne vyras ir žmona. Nuolatinė rutina gali tiesiogine prasme sugerti žmogų: darbas – namai – gaminti vakarienę – vedžioti šunį – mokytis su vaikais – išnešti šiukšles – kartą per metus nuvažiuoti prie jūros ir pan. Jokios šviesos, jokių naujų emocijų. Dvigubai sunku, jei žmogus gyvenime užsiėmęs nemylimu dalyku. Jis taip pat turi prisiimti įsipareigojimus, kurių jam nereikia, nes anksčiau negalėjo suvokti, ko norėjo – verslo, darbo, kuris teikia džiaugsmo, pomėgio, kuris virto darbu ir pan.
• Pasipiktinimas partneriu. Priežastis gali būti absoliučiai bet kokia, nuo tikros iki tolimų. Jei paimtume pavyzdį iš paskutinės pastraipos apie neįgyvendintą verslą: vyras gali atlaikyti pyktįžmona dėl to, kad atsisakė minties atidaryti, pavyzdžiui, automobilių dirbtuves, nes nusprendė, kad staiga nieko neišeis, ir turėjo išmaitinti šeimą. Šis pasipiktinimas gali prasiskverbti po kelerių metų arba netgi palaipsniui išryškėti nesąžiningo rinkimo, be priežasties k altinimų, tikrų problemų perdėjimo ir pan. Ir šioje situacijoje santykiai pablogėja, be specialisto pagalbos sunku patekti į problemos esmę. Be to, vienas iš partnerių nėra atsakingas už nepriklausomus antrojo sprendimus.

Rizikos sritys

Psichologai nustato kelis sunkius šeimos gyvenimo laikotarpius, vadinamuosius krizinius santuokos metus. Tikrai daugelis yra girdėję sąvoką „trejų metų krizė“, kuri taikoma ne tik santuokai, bet ir santykiams poroje apskritai. Praktikoje vadinamųjų krizių laikotarpiai visiškai nesusieti su konkrečiu laikotarpiu, nes kiekvienas žmogus yra individas, o santykiai porose vystosi pagal individualų scenarijų. Pavyzdžiui, viena pora gali būti siaubingai pavargusi nuo kasdienės realybės praėjus metams po santuokos, o kita – tik po trejų metų. Kai kurios šeimos gali iš viso nepatirti jokių krizių problemų.

Pažiūrėkime atidžiau, kokias „rizikos zonas“nustato šeimos psichologai:

• Plėtros krizė. Jis gali atsirasti, kai šeimos gyvenime įvyksta tam tikri pokyčiai: pats naujos šeimos kūrimosi faktas, vaikų gimimas, jų augimo procesas ir pan. Tokie įvykiai, net jei jie yra malonūs, laikomi krize, nes žmogus patiria, nors ir nedidelį, bet nuolat patiria stresą, kai susiduria su kažkuo nauja sau.
• Krizinė situacija. Tiesiogiai susiję su vystymosi krize. Kai įvyksta koks nors įvykis, susijęs su vienu šeimos nariu ar visa šeima, gali kilti nesutarimų, jei situacija nėra tinkamai sprendžiama. Pavyzdžiui, jei vyras neteko darbo, o žmona pradėjo dėl to bambėti, o ne kompetentingai remti, krizė aiškiai apėmė šią šeimą. Tokiu momentu vyras gali pasakyti kažką panašaus į: „Jei tu manęs nebemyli, išsiskirkime“. Juk tai nuolatiniai priekaištai iš moters, kuri jį visada vertino ir anksčiau palaikė, gali būti suvokiami kaip tik kaip praeities jausmų nebuvimas.

Kur dingsta meilė

Taip, gali būti. Pasitaiko, kad frazės „Jei manęs nebemyli…“arba „Tu mane myli…“naudojamos kaip manipuliavimo būdas. Niekas nemėgsta būti spaudžiamas. Pavyzdžiui, sutuoktinis gali pasakyti: „Jei mane myli, išnešk šiukšles“. Bet tai neteisinga. Nė vienas sveiko proto žmogus nenaudotų partnerio jausmų kokiai nors naudai.

Daugeliui kyla klausimas, kur dingsta meilė, nes iš pradžių daugelis sutuoktinių nuoširdžiai myli vienas kitą. Iš kur atsiranda skyrybos? Daugelis porų galiausiai suvokia savo partnerį kaip artimą draugą: su juo pažįstami, juo pasitikima, yra bendri vaikai, galimybėgauti fiziologinį pasitenkinimą ir pan. Tačiau šeima kuriama remiantis vyro ir moters meile vienas kitam, ir teoriškai ja grindžiama ateityje. Jei meilė kažkur dingo, reikia suprasti, ar taip tikrai yra, nes daugelis žmonių savo apatiją ir sotumą pilkai kasdienybei ir tradicinei rutinai gali suvokti kaip meilės partneriui stoką. Kai žmogus nepatenkintas savo gyvenimu, jam gali atrodyti, kad jis nemyli nieko aplinkinio, taip pat ir savęs. Ir jei vis dėlto meilė sutuoktiniui iš tikrųjų dingo – kodėl taip atsitiko ir ar galima ką nors padaryti, kad ji grąžintų?

Meilė gali išgaruoti, jei partneriai iš pradžių neteisingai suvokė vienas kitą: savo galvoje susikūrė idealą, priskyrė partneriui šio idealo savybes ir jį įsimylėjo. Ir tada paaiškėjo, kad sutuoktinis neatitinka idealo.

Kai nėra prasmės išsaugoti santuoką

Anksčiau buvo pasakyta, kad santuokos išsaugojimas nėra bandymas ją išsaugoti tiesiog „būti“, o sąmoningas darbas sprendžiant santuokinio gyvenimo problemas, kad santuoka būtų tikra, stipri ir laiminga.

Būna situacijų, kai žmogus nevalingai susimąsto, ar verta išsaugoti santuoką. Pavyzdžiui, susituokusi pora susidūrė su tokiais konfliktais, kad galbūt geriausias sprendimas būtų iš tikrųjų išsiskirti.

Daugeliui moterų, susidūrusių su tokia problema, rūpi klausimas: kaip išsaugoti santuoką, jei vyras ištiko meilę? Tačiau pirmiausia reikia suprasti, ar sutuoktinio meilė tikrai praėjo. Jei negalite grąžinti– nėra prasmės kankinti partnerio, laikant jį šalia. Argumentas „turime bendrų vaikų“nėra argumentas. Ar vaikai džiaugsis gyvendami šeimoje, kurioje tėvai elgiasi labai š altai? Tiesą sakant, mylinčios šeimos ir taip nėra. Ir vaikas ateityje šeimą suvokia būtent pagal tai, kaip jis ją matė vaikystėje.

Taip pat nėra prasmės išsaugoti santuoką, jei vienas iš partnerių yra tikras namų tironas, sadistas (netgi moralus), skriaudikas ar manipuliatorius. Kalbame apie tikrai pažengusią deviantinio elgesio stadiją, kuri negali būti ištaisyta arba gali būti ištaisyta, tačiau pats smurtautojas to nenori. Pavyzdžiui, jei moteris nori išsaugoti šeimą su vyru, kuris nuolat ją muša arba nuolat apie ją kalba žeminančiai ir įžeidžiamai (ypač nepažįstamų žmonių akivaizdoje), tuomet galite tiesiai šviesiai atsakyti į klausimą apie jos tinkamumą.

Patarimai, kaip išsaugoti santuoką

Jei viską pasvėrėte ir įsitikinote, kad jūsų noras nesugriauti santuokos yra adekvatus, pagrįstas ir altruistiškas, tuomet universalūs psichologo patarimai, kaip išsaugoti šeimą, jums tikrai padės:

• Kalbėk. Sąžiningai ir laiku aptarkite problemas. Stenkitės užmegzti pokalbį ne k altinimu, o ginčytinu būdu. Savo jausmams apibūdinti naudokite „aš“frazes. „Labai jaudinuosi, kai grįžai namo girtas“, o ne „Praėjusią savaitę tu tikrai įžūliai“. „Man nepatinka, kai tu nuimi lėkštes nuo mano naktinio staliuko“, o ne „Tu pasineri į mano privatumą“.erdvė". Ar pastebėjote, kad „Tu“frazės šioje situacijoje skamba grubiai ir akivaizdžiai nepadeda išspręsti problemos?
• Iš anksto išsiaiškinkite, kas yra šeimos viršininkas. Būtų protinga tai padaryti be diskusijų šia tema. Tiesiog paskirstykite šeimos pareigas, kad kiekvienas darytų tai, ką moka geriausiai. Praktika rodo, kad greičiausiai lyderis poroje atsiras savaime, o galbūt net ne iš karto supras, kad yra lyderis. Jei išlaikote tam tikrą lygybę, tai ne tik normalu, bet ir puiku. Galime pasakyti, kad puikybė ir neįgyvendintos ambicijos vargu ar sukels kivirčų jūsų poroje.
• Žinokite, kaip pripažinti savo klaidas. Jei suprantate, kad padarėte kažką ne taip, nuoširdžiai atsiprašykite ir imkitės priemonių, kad tai nepasikartotų. Tačiau nenueik per toli: jei imsi prisiimti atsakomybę už visus įmanomus ir neįsivaizduojamus trūkumus bei klaidas, tau ilgam neužteks.
• Pamirškite bandymą manipuliuoti. Tai neišgelbės jūsų santuokos.
• Jei problema ta, kad esate įstrigę rutinoje ir nejaučiate buvusios meilės vienas kitam, pabandykite ją atgaivinti. Išsiųskite vaikus į vaikų stovyklą, pas močiutę į kaimą arba pasisamdykite auklę ir eikite pasivaikščioti po jaunystės vietas. Prisiminkite, kur susitikote, kaip buvo. Jei nėra galimybės aplankyti tokias lankytinas vietas (pavyzdžiui, persikėlėte į kitą miestą), pažiūrėkite senas nuotraukas, vaizdo įrašus iš vestuvių. Sukurkite romantišką atmosferą namuose arba išsinuomokite viešbučio kambarį. Pasistenkite smagiai ir smagiai praleisti laiką ir pasiimkitešiuo metu taisyklė – negalvoti ir nekalbėti apie kasdienes problemas.

Atminkite, kad aukščiau pateikti patarimai, kaip išvengti skyrybų ir pagerinti santykius, yra skirti klasikinėms situacijoms. Jei jūsų problema pakankamai gili ir nestandartinė, o juo labiau virstanti nelaime, tuomet geriau kreipkitės pagalbos į specialistą. Tai gali padėti ir esant standartinėms problemoms, jei pačiam tai nėra lengva išsiaiškinti. Ši specialistė yra šeimos psichologė. Šeimos psichologo konsultacija ne vienai porai padėjo nustatyti tikrąjį savo problemos š altinį ir dėl to rasti jos sprendimą bei išsaugoti šeimą.

Šeimos psichologas: lankyti ar nedalyvauti?

Psichologijos specialistas nesuteiks jums absoliučios panacėjos nuo visų problemų ir išsamiai nepasakys, kaip išsaugoti santuoką. Jo užduotis – pastūmėti jus išspręsti problemą, o prieš tai – ją identifikuoti. Juk tikrąją priežastį galima paslėpti labai giliai, kaip ir anksčiau pateiktame pavyzdyje: vyras nuolat kritikuoja savo žmoną, o gilioji priežastis – apmaudo jausmas jai.

Jei nuspręsite kreiptis pagalbos, svarbu susirasti gerą šeimos psichologą. Konsultacijos metu vyksta pokalbis tarp specialisto ir poros, kartais jis kalbasi su vyru ir žmona atskirai.

Kadangi išsaugoti santuoką ant skyrybų slenksčio yra sudėtinga užduotis, gali prireikti kelių susitikimų. Tai visiškai normali praktika, o ne „pinigų pumpavimas“, kaip mėgsta teigti daugelis skeptikų. Atkreipkite dėmesį, kad psichologasišsprendžia problemas už jus, nes daug kas priklauso nuo to, kokias išvadas kiekvienas iš sutuoktinių padarys po konsultacijos, kaip atsakingai pora žiūrės į specialisto rekomendacijų įgyvendinimą ir kiek patys partneriai nori išsaugoti savo santuoką.

Daugelis žmonių klaidingai mano, kad eiti pas psichologą yra kažkas gėdingo. Neigiamos asociacijos su psichologu yra viena dažniausių tokio įsitikinimo priežasčių. Daugelis jos šalininkų mano, kad psichologas ir psichiatras yra apie tą patį, ir bijo arba gėdijasi kreiptis pagalbos, nes mano, kad tai signalizuoja apie jų psichikos sutrikimą. Psichiatras ir psichoterapeutas tikrai padeda žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, taip pat ir turintiems tokių nukrypimų, dėl kurių reikia hospitalizuoti ir sergančius žmones izoliuoti nuo visuomenės. Tačiau psichologo užduotis yra šiek tiek kitokia: jis dirba su žmonėmis, kurie dar gali sau padėti, bet dalyvaujant jam pačiam. Kitaip tariant, jei jus kankina kartumas dėl to, kad jūsų vyras apgaudinėjo - tai psichologas, o jei visur matote gana apčiuopiamas savo vyro meilužes, kurias matote ir aiškiai matote tik jūs - tai yra psichiatras.

Dar vienas dažnas argumentas prieš psichologus: „Kokia prasmė pas jį kreiptis, jei galiu apie savo problemas papasakoti mamai/merginai/sesei/kaimyno katei? Taip yra, galite, bet dėl šios istorijos bus didelis skirtumas. Na, tik jei jūsų pašnekovas nėra geras psichologijos srities specialistas. Kvalifikuotas psichologas vadovaujančių klausimų pagalba padeda rasti problemų š altinį ir jų sprendimą. Draugas išklausys ir palaikys, bet situacija išliks. Ir katė geriausiu atveju miauksuoja reaguodama į jūsų skundus.

Kaip gali padėti profesionalus konsultantas

Šeimos psichologas į klausimą, kaip išsaugoti santuoką, kreipiasi iš profesinės pusės.

Pirma, jis puikiai žino tipines situacijas, kai santuokos žlunga, todėl konsultacijos eigą jam daug lengviau nukreipti tinkama linkme. Supranta, kad būna krizinių laikotarpių, pagal žmogaus elgesį mato savo temperamentą, moka analizuoti santykius poroje pagal tai, kaip jie sėdi ir kaip bendrauja konsultacijų metu.

Antra, geras psichologas niekada neprimeta savo nuomonės ir neduoda patarimų. Specialistui labai svarbu gebėti nukreipti kliento pokalbį ir mintis tinkama linkme. Tam naudojami pagrindiniai klausimai. Žinoma, standartinės klišės iš amerikietiškų filmų iš srities „Ar nori apie tai pasikalbėti?“. arba „Ką tuo pačiu jauti?“, – nuobodu tonu tarė – visiškai nelemtas psichologo darbo pavyzdys (bent jau slaviško temperamento žmonėms). Bet kryptis teisinga. Vadovaujantys klausimai reikalingi tam, kad žmogus pats padarytų išvadą ir pats ją išsakytų. Jei išsakysite išvadą baigta forma ir paprastu tekstu pasakysite, kaip išspręsti problemą, daugeliu atvejų žmogus gali nesuprasti, nesuprasti visko arba ne viską prisiminti. Taip veikia mūsų atmintis: joje daug tvirčiau įsitvirtina tai, ką suprantame patys.

Trečia, tikrai daug vyresnių giminaičių patenka į jūsų konfliktinę situaciją,draugai, bendražygiai su ketinimu duoti patarimų. Psichologas yra tiesiog vienas iš žmonių, kurie žino jūsų problemą. Tačiau specialistas elgsis korektiškai, taktiškai ir galiausiai suteiks realią pagalbą.

CV

Santuokos išsaugojimas – tai ne tik antspaudo pase laikymas, bet ir abiejų sutuoktinių šeimos gyvenimas tikrai laimingas. Būna situacijų, kai problema slypi paviršiuje, bet arba sutuoktiniai jos nemato, arba ji taip uždengta, kad neapsieina be pašalinės pagalbos.

Nėra nieko blogo pasikonsultuoti su šeimos psichologu. Priešingai, geras psichologas gali padėti daug greičiau ir efektyviau išspręsti konfliktinę situaciją šeimoje. Bet jūs turite būti pasirengę, kad šeimos išgelbėjimas pirmiausia priklauso nuo jūsų. Niekas už jus problemos neišspręs. Šeimos psichologo ir bet kurio žmogaus užduotis yra padėti jums, o ne atlikti jūsų darbą už jus.