Šiuolaikiniai vaikų ikimokyklinio ugdymo metodai: aprašymas, ypatybės ir rekomendacijos

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:48

Daugelis ekspertų pastebi, kad tie vaikai, kurie nelankė darželio ir buvo namuose paruošti mokyklai, ne visada darniai patenka į pirmokų komandą. Bėda ta, kad tėvai ne visada turi visas reikiamas žinias ir įgūdžius, padedančius mylimam vaikui išmokti bendrauti ne tik su jais, bet ir su išoriniu pasauliu. Todėl svarbu visą dėmesį skirti vaiko raidai. Be fizinio vystymosi, neturime pamiršti ir kitų aspektų.

Šiuolaikiniame pasaulyje pedagogika ir ikimokyklinio ugdymo metodai yra glaudžiai susiję. Todėl tėvai turėtų būti ne tik tikri savo kūdikio draugai, bet ir pirmieji jo mokytojai.

Ikimokykla

Šią temą daugelis per klaidą apeina, todėl pamokos su vaikais neprasideda laiku. Todėl prieš pereinant prie ikimokyklinio ugdymo teorijos ir metodikos, verta apsvarstyti keletą svarbių vaiko asmenybės formavimosi etapų. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gyvena savo pasaulyje. Jistik pradeda atpažinti naują aplinką, kuri jame sukelia tikrą nuostabą ir baimę. Palaipsniui vaikas išmoksta bendrauti su aplinkiniais daiktais ir žmonėmis. Jis žengia pirmąjį žingsnį ir sako brangiąją „mamą“ir „tėtį“.

Pats ikimokyklinis amžius paprastai skirstomas į tris etapus:

• Jaunesnysis. Šiuo atveju kalbame apie ikimokyklinio ugdymo metodiką, kuri turėtų būti pagrįsta tuo, kad šiuo laikotarpiu vaikas pradeda identifikuoti save, gimsta jo „aš“. Vaikas išmoksta vertinti kitų požiūrį ir lengvai nustato, ar tėvai juo patenkinti, ar, atvirkščiai, pikti. Tuo pačiu metu svarbu atkreipti dėmesį į veiklą, kuria siekiama lavinti smulkiąją motoriką. Jaunesnysis ikimokyklinis amžius trunka nuo 3 iki 4 metų.
• Vidutinė. Šis laikotarpis trunka nuo 4 iki 5 metų. Vaikas pradeda formuoti savo sampratas ir mąstymo ypatybes. Palaipsniui mažylis įgauna charakterio bruožus ir aktyviau pasireiškia kaip asmenybė. Šiuo laikotarpiu ikimokyklinio ugdymo metodika turėtų būti nukreipta ne tik į logikos, mąstymo, bet ir į sudėtingesnių motorinių funkcijų ugdymą.
• Senjoras. Šiuo atveju kalbame apie 5–7 metų vaikus. Šiam laikotarpiui būdingas suaktyvėjęs mąstymas. Vaikas pradeda suprasti, kad jis turi atlikti kai kuriuos buities darbus (pavyzdžiui, padėti žaislus, padėti mamai ir pan.). Tuo pačiu jis turi sugebėti kontroliuoti savo emocinę būseną. Šiame amžiuje kūdikis jau yra gana gudrus, tačiau jis turi toliau vystytis fiziškai.

Ikimokyklinio ugdymo programos ir metodai

Bendras ugdymo procesas visų pirma reiškia tam tikrą ugdomąją veiklą, kuri derinama su ugdymu ir pasirengimu mokyklai. Taigi, tai yra visa eilė veiklų. Kai kurie tėvai įtraukia savo vaikus į ankstyvąjį ugdymą, kur mokytojai juos paruošia vėlesniam ugdymui.

Todėl ikimokyklinio ugdymo ugdymo metodika yra esminė. Jį sudaro keturi etapai. Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko asmenybės formavimąsi. Jis turi išmokti formuoti savo sprendimus ir įvertinti situaciją. Antrasis etapas – vaiko veiksmų organizavimas. Tai reiškia, kad vaikas turi mokėti bendrauti su suaugusiaisiais ir bendraamžiais. Dar prieš pirmą kelionę į mokyklą vaikas jau turėtų turėti tam tikros bendravimo patirties.

Be to, svarbu formuoti teisingą vaiko savigarbą ir motyvaciją. Tam naudojami įvairūs ikimokyklinio ugdymo ir auklėjimo metodai. Juos galima sėkmingai naudoti namuose.

Padrąsinimas

Toks mokymo, ikimokyklinio ugdymo ir auklėjimo metodas leidžia koreguoti vaiko elgesį. Vaikas, kuris ruošiasi eiti į mokyklą, turi išmokti atskirti blogus darbus nuo gerų ir teisingai dėti kirčius. Jis visuomenėje neturi elgtis netinkamai. Svarbu ugdyti pagarbą jo tėvams.

Paskatinimo dėka stiprėja pozityvus vaiko mąstymas. Jeigu jispajunta teigiamus jausmus darydamas ką nors gero, tai padės jam tapti geru žmogumi. Reikėtų nepamiršti, kad iki šešerių metų vaikams tikrai reikia pagyrimų, todėl šis būdas labai efektyvus. Tačiau svarbu, kad vaikas neugdytų per daug vartotojiškumo.

Todėl šį ikimokyklinio ugdymo metodą būtina naudoti labai atsargiai. Pavyzdžiui, neturėtumėte sakyti: „Jei šiandien išsivalysi dantis, aš tau padovanosiu naują žaislą“. Geriau sulaukti to momento, kai mažylis atliks reikiamą veiksmą ir įteikti jam nedidelę dovanėlę, tarsi kaip tik. Jo smegenys malonias emocijas automatiškai susieja su dantų valymu.

Bausmė

Šiuolaikiniai ugdymo metodai ikimokyklinio ugdymo srityje, kaip taisyklė, atmeta tokius bendravimo su vaikais būdus. Tačiau kai kuriose situacijose kito būdo tai padaryti tiesiog nėra. Pavyzdžiui, jei vaikas yra hiperaktyvus ir jo negali kontroliuoti tėvai. Tačiau fizinės bausmės turėtų būti visiškai panaikintos.

Taip pat svarbu atsižvelgti į kai kurias šio požiūrio ypatybes. Visų pirma, jūs negalite barti vaiko už veiksmus, kuriuos jis padarė labai seniai. Be to, prevencinės bausmės nieko gero neprives. Kartais, norėdami išvengti blogo kūdikio elgesio, tėvai pradeda jį bausti už tai, ko jis visai nepadarė.

Ekspertai nerekomenduoja naudoti tokių metodų, nes tėvai dažnai kreipiasi į pažeminimą. Jei jie ne baudžia, o įžeidžia vaiką, tai neigiamai paveiks jo psichiką.

Įtikinimas

Tobulėjant ikimokyklinio ugdymo metodams, specialistai vis dažniau taiko būtent tokius bendravimo su vaikais būdus. Šiuo atveju kalbame apie tai, kad tėvai kalbasi su kūdikiu, kaip su suaugusiuoju, aiškindami jam teisingus ir nepriimtinus veiksmus.

Svarbu atsižvelgti į individualias vaiko elgesio ypatybes. Pokalbis turi būti vedamas taip, kad pokalbis būtų kuo logiškesnis vaikui. Nereikia veltis į kompleksinę demagogiją ir šokinėti nuo vienos temos prie kitos. Vaikas turi susikaupti ir suprasti, ko iš jo reikalaujama.

Tai vienas iš vadinamųjų ikimokyklinio ugdymo mokymo metodikos blokų. Pirmiausia iš vaiko turi susiformuoti asmenybė, kuri bus pasiruošusi ugdomajai veiklai. Didelė reikšmė taip pat turėtų būti skiriama protiniam pasirengimui ir motorinių įgūdžių ugdymui. Verta apsvarstyti šias funkcijas išsamiau.

Psichinis ugdymas

Jei tėvai neskirs pakankamai dėmesio šiam aspektui, tuomet vaikui bus daug sunkiau integruotis į ugdymo procesą mokykloje. Todėl itin svarbu, kad kūdikis nuo pat mažens būtų žingeidus ir mokėtų mąstyti. Tuo pačiu metu dėmesys skiriamas atminties, kalbos ir dėmesio ugdymui.

Pagal ikimokyklinio ugdymo srities mokymo metodą, sulaukęs šešerių metų vaikas turi mokėti piešti. Tai reiškia, kad reikia išmokyti vaiką bent kartoti tam tikrus modelius. Jei jis turi polinkį į kūrybiškumą, neturėtumėte jo riboti. Vaikai, kurie piešia, o neeskizai turi didelį potencialą, kurį rekomenduojama tobulinti.

Taip pat, prieš eidamas į mokyklą vaikas turi išmokti spalvinti paveikslėlius ir mokėti bent iš dalies atkartoti kontūrus. Tai svarbu, nes pirmaisiais mokyklos metais jis užsiims rašyba.

Be to, tėvai raginami išmokyti savo vaiką išmokti mažų eilėraščių. Na, jei jis žino, kas yra perpasakojimas. Todėl galite perskaityti trumpas istorijas savo vaikui ir paprašyti jo apibūdinti, ką jis prisimena.

Iki šešerių metų vaikai dažnai skaičiuoja bent iki 10. Jie žino, kur gyvena, gali duoti mamos ir tėčio pavardę ir vardą, supranta metų laikus. Verta mokyti kūdikį mėnesius. Kai kurie tėvai net paaiškina, kaip parodyti laiką laikrodyje prieš eidami į mokyklą.

Nesunku suprasti, kad iš mamos ir tėčio reikalaujama daug. Tėvai turėtų išmokyti vaiką pagrindų, kad pirmoje klasėje ne visa informacija jam būtų naujo pasaulio atradimas. Norint pasiekti geriausių rezultatų, rekomenduojama išstudijuoti ankstyvojo ugdymo metodikos pagrindus.

Paprastai protinis vystymasis apima įvairių lavinančių žaidimų naudojimą. Vaikui verta kuo daugiau skaityti knygą, o ne leisti jam viso laisvalaikio praleisti prie kompiuterio ar su mobiliuoju telefonu rankose.

Fizinis lavinimas

Nepamirškite, kad mokykloje vaikas užsiims ne tik protine veikla. Reikia suprasti, kad pirmieji 6-7 vaiko gyvenimo metai pasižymi padidėjusiu aktyvumu ir judrumu. Šiuo laikotarpiu labai svarbu jį nusiųsti pasteisinga kryptis. Paprastai ši atsakomybė tenka tėvams. Arba galite siųsti vaiką į sporto skyrių patiems mažiausiems, kur šios misijos imsis specialistas.

Jei kalbėtume apie savarankišką darbą su vaiku, tai tokiu atveju verta atkreipti dėmesį į kelis svarbius žingsnius. Pirmiausia vaikas turi suprasti, kas yra sveikimas. Ekspertai rekomenduoja atlikti grūdinimo procedūras, plokščiapėdystės profilaktiką ir kt.

Iki 6 metų verta išmokyti vaiką plaukti, bėgioti, šokinėti ir paprasčiausių žaidimų sporto aikštelėje. Tai padės ugdyti jo ištvermę, judrumą ir reakcijos greitį. Kadangi tokio amžiaus vaikai patys yra gana aktyvūs, juos nesunku įtraukti į tokią veiklą. Pavyzdžiui, tėvai su vaiku gali pradėti sportuoti ar užsiimti laisvalaikio veikla lauke. Tai taip pat padės sustiprinti šeimos ryšius.

Būtų naudinga įsigyti sporto inventorių. Jei vaikas kambaryje turi horizontalią juostą, šokdynę ir kamuolį, tada jis galės tai padaryti pats, nedalyvaujant suaugusiems. Tačiau vaikų kambario plotas ne visada leidžia ten sudėti viską, ko reikia. Tokiu atveju vaiką galite įrašyti į sporto skyrių.

Fizinis lavinimas padeda drausminti vaiką. Jis pripranta prie kasdienės rutinos, pradeda suprasti, kas yra sveikas gyvenimo būdas. Kartu ugdomos ir valios savybės. Vaikas pradeda suprasti, kad ne viskas taip lengvai gaunasi. Siekdami užsibrėžto tikslo,reikia įdėti daug pastangų. Visa tai teigiamai veikia būsimo studento asmenybės formavimąsi.

Taip pat verta atsižvelgti į tai, kad šiandien gali būti pasenę ikimokyklinio ugdymo metodai. Specialistų perkvalifikavimas tapo labai aktualus, nes tai, kas veikė prieš 50 metų, kompiuterių technologijų amžiuje nėra taip efektyvu. Todėl verta apsvarstyti keletą metodų, kurie sėkmingai naudojami šiandien.

Marijos Montessori sistema

Ši programa skirta ikimokyklinukams nuo 3 metų, tačiau šiuolaikiniai specialistai teigia, kad ji priimtina ir vyresniame amžiuje. Pagrindinis sistemos principas grindžiamas tuo, kad vaikui suteikiama visiška laisvė. Vaikas gali laisvai pasirinkti, kas jį domina, ir leisti laisvalaikį taip, kaip nori.

Bet tai nereiškia leistinumo. Kalbame apie tai, kad vaikas tik galvoja, kad nėra verčiamas, o pats kažką daro. Tai reiškia, kad tėvai privalo nepastebimai pastūmėti jį į tą ar kitą veiklą. Tokiu atveju jam nesusidarys įspūdis, kad jam kažkas yra primesta.

Valdorfo sistema

Nors ši technika atsirado prieš šimtmetį, šiandien ji sėkmingai naudojama. Pagal šią sistemą vaikai iki 7 metų nėra apkraunami edukacine veikla. Didžiausias dėmesys skiriamas kūrybiškumui. Tai reiškia, kad vaikas labiau išmoksta piešti, dainuoti ir groti muzikos instrumentais nei mokydamasis rašyti ir skaityti. Manoma, kad taip pavyksta pasiekti norimąrezultatai, bet be fizinio ar moralinio vaiko pervargimo.

Zaitsevo kubeliai

Ši technika skirta mokyti skaityti ir rašyti. Dėl šios priežasties kūdikiai pirmuosius sėkmingus rezultatus parodo jau 2-3 metų amžiaus. Sistema itin paprasta. Tėvai įgyja 52 kubus, kurių kiekviename yra raidės, skaičiai ir tt Dėl to kūdikis pradeda labai greitai ir nepastebimai pridėti žodžius. Jei ant sienos papildomai pakabinsite sandėliukus, vaikas pakartos tai, ką matė. Be to, jis teigiamai veikia rankų motorinių įgūdžių vystymąsi. Jei reguliariai treniruositės su kubeliais, rezultatas ilgai lauks.

Taigi tėvai gali savarankiškai paruošti vaiką mokyklai. Jei mama ir tėtis skiria pakankamai laiko kūdikio auginimui, jis prie mokyklos suolo sėdės jau pasiruošęs. Jei dirba abu tėvai, rekomenduojama apsvarstyti galimybę lankyti užsiėmimus su specialistais. Ikimokyklinėse įstaigose vaikai gauna visas reikiamas pagrindines žinias. Tuo pačiu metu vaikas bendraus su bendraamžiais ir mokysis kurti draugystę.