Ikimokyklinukų kalbos raidos lygiai: charakteristikos ir lygio apibrėžimas

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:49

Paprastai iki 5–6 metų, normaliai vystantis, vaikas įvaldo visą frazę, įvaldo sudėtingo sakinio lygmenis. Iki šio amžiaus vaikas jau turi gana gausų žodyną, jis lengvai naudojasi gramatikos, žodyno, žodžių darybos normomis, nekyla sunkumų atkuriant garsus. Tačiau prieš tai kūdikis pereina keletą kalbos raidos etapų.

4 ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos raidos lygiai

Vaikui reikia šiek tiek laiko kalbėti. Palaipsniui, stropiai jis turės įvaldyti kalbos pažinimo etapus fonetikos, gramatikos, žodyno ir žodžių darybos prasme. Vaikų kalbos raidos lygius aprašė ir tyrė daugelis pedagogikos, kalbotyros ir logopedijos sričių ekspertų. Pavyzdžiui, profesorė T. B. Filicheva nustatė 4 kalbos raidos lygius.

• 1lygis – iki 2-3 metų,
• 2 lygis – nuo 2–3 iki 4 metų,
• 3 lygis – nuo 4 iki 5 metų,
• 4 lygis – nuo 5 iki 6 (7) metų.

Jų trumpas aprašymas pateiktas toliau esančioje lentelėje.

Amžius	Žodynas	Kalbos išsivystymo lygis
iki 2-3 metų	iki 500–800 žodžių	Kalba burbuliuoja, dažnai žodžius pakeičia gestai ir veido išraiškos. Žodžių iškraipymas praleidžiant kelis skiemenis, garsų ir skiemenų pakeitimas ir pertvarkymas. Frazės išreikštos silpnai.
3–4 metai	iki 1900 žodžių	Kalba yra situacinė, sakiniai paprasti. Kalbos dalys: daiktavardžiai, veiksmažodžiai, įvardžiai. Netaria skambiai, problemiškai G, K. Kietas, švilpimą ir šnypštimą galima sušvelninti.
4–5 metai	2000–2500 žodžių	Pradeda aktyviai vartoti būdvardžius. Kuria rimus ir priebalsius žodžius. Domina kalbos garsas. Dažnai vartoja tik tiesioginę žodžių reikšmę. Žodžių daryboje naudojamos mažybinės priesagos. Naudoja jungtukus, įskaitant pavaldinius. Sugeba išreikšti kokybinius ir kiekybinius daiktų, reiškinių ir veiksmų ryšius. Žodžio skiemeninė struktūra pradeda suvokti iš klausos. Garsų tarimas aiškus, su nedideliu iškraipymu – R.
5–6 (7) metų amžiaus	4000 žodžių	Kalba yra nuosekli ir dažnai išplėsta, naudojant sudėtingas sakinių struktūras. Deklinacija, pasikeitimaslaikai, gimimai, skaičiai ir toliau įvaldomi. Skiemeninė struktūra iššifruojama vizualiai. Kalba sukonstruota teisingai gramatiškai ir pagal prasmę. Pradeda suprasti perkeltines žodžių reikšmes. Garsai tariami taisyklingai.

Kalbos raidos lygio charakteristikos gali padėti nustatyti vaiko kalbos įgijimo etapą. Kiekvienas lygmuo atitinka tam tikrą psichologinį amžių su aplinkinio pasaulio reiškinių suvokimo parametrais. Juk vidinis vaiko pasaulis neatsiejamas nuo jo kalbos. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos išsivystymo lygiai išsamiai aprašyti toliau.

1 kalbos išsivystymo lygis: psichologinio suvokimo ypatybės

I kalbos raidos lygio vaikai išsiskiria emociniu pasaulio suvokimu, dar nėra logiški, kalba situacinė. Kuo jaunesnis vaikas, tuo labiau jis skaito suaugusiųjų reakciją į pasaulį jo mimikos, gestų ir garsų išraiška. Tai reiškia, kad jei suaugęs žmogus numetė žaislą, pakėlė delnus prie skruostų ir sušuko „O, aš nukritau!“, tada toje pačioje situacijoje vaikas darys ir pasakys tą patį. Bet jei iš rankų nukris ne daiktas, o žmogus, tai kūdikis taip pat nereaguos – vaikui tai kitokia situacija.

Gramatika, 1 lygio fonetinės ypatybės

Kalbėdami tokio lygio vaikai naudoja onomatopoėją, paremtą veido išraiškomis ir gestais, burbėjimu ir neaiškiais sakiniais, sudarytais jos pagrindu, neaiškiai iškreiptu tarimu. Taip pat sunku suvokti:

• kategorijaelementarieji prielinksniai (su, po, prieš…);
• gramatiniai daugiskaitos ar vienaskaitos skirtumai;
• bendrieji skirtumai (bėgimas – bėgimas – bėgimas);
• veiksmažodžio laikas (daro, darys, padarė);
• būdvardžių palyginimo laipsniai (stiprus – stipriausias).

Pirmasis lygis toli gražu nėra žodžio skiemeninės struktūros suvokimas. 1-ojo kalbos lygio vaikams būdingas nedidelis kasdienių žodžių kiekis, tariamas bambliai, sutrumpintas. Pavyzdžiui: „amot“– begemotas, „iska“– kiškis. Pradinio kalbos lygio vaikams dažnai galite išgirsti neegzistuojančius žodžius - kai kurių objektų, jausmų, veiksmų pavadinimus. Pavyzdžiui: „abuki“– batai. Tokie žodžiai gali reikšti net kelis objektus. Pavyzdžiui: „kesya“– saldumynai, cukrus, medus, mėgstamiausias lokys, linksmybės. Čia žodis „kesya“reiškia ir temą „saldainis“, ir tai, kas su juo siejasi per savybių asociacijas: saldus, skanus, teikiantis džiaugsmo, malonumo būseną.

Šio lygio vaikai gramatikai kurti nenaudoja morfologinių reiškinių. Tai reiškia, kad „frazė“susideda iš šakninių žodžių, nenaudojant priešdėlių, priesagų ir galūnių, atsižvelgiant į situaciją. Tokias „frazes“galima suprasti tik konkrečios situacijos kontekste, kurią vaikas bando apibūdinti neturėdamas žodyno gestais, mimika, šūksniais, onomatopoezija.

1 lygio kalbos raidos patarimai

Šiuo atveju taisyti nereikia. 1 lygis galioja iki 3 metų. Iki trejų metų vaikasgyvenimo patirtis nėra turtinga, jis dar nemoka sąmoningai žvelgti į supančio pasaulio apraiškų įvairovę. Todėl ir reikalaujama daugiau kalbėtis su vaiku, sakyti daiktų, gamtos būsenų ir žmogaus pavadinimus, stengiantis neiškraipyti žodžių. Tegul kūdikis ne iš karto įsisavina taisyklingą tarimą, bet jis tikrai tai atsimins.

2-as kalbos išsivystymo lygis, psichologinio suvokimo ypatumai

Vaikai pradeda vartoti kalbą bendraudami su bendraamžiais. Su suaugusiaisiais pokalbis pradedamas pažintiniu tikslu, o vaikai stengiasi ir nori būti suprasti, o suaugusieji atsakydami į klausimą stengiasi laikytis įvairių kalbos normų. Su bendraamžiais pokalbis kuriamas kitaip. Vaikai vieni kitiems rodo objektus, reiškinius, veiksmus ir išsako savo nuomonę šiuo klausimu. Ir jiems nerūpi, kad būtų suprasti. Šiame amžiuje tai, ką vaikas sako vaikui, pagal nutylėjimą suvokiama kaip išgirsta ir suprasta. Pokalbis gali būti vedamas įvairiomis formomis, priklausomai nuo pašnekovo emocinio suvokimo. Tai gali būti žaidimas, paaiškinimas ar emocijų protrūkis. Be to, vaikas dažnai lydi bet kurį savo veiksmą. Trečiame raidos lygmenyje vaiko kalboje atsiranda vis daugiau aktyvių ir pasyvių žodžių, toliau formuojasi kalbos gramatinių savybių supratimo užuomazgos.

Gramatika, fonetika ir žodžių daryba 2 lygiu

Padidėja 2-ojo kalbos raidos lygio žodynas. Atsiranda vis daugiau bendravimo galimybių. Groja garsai vis dargana iškreipta, gramatinės formos neaiškios. Vaikas geriau įvaldo formas su kirčiavimu paskutiniame skiemenyje. Kalbos priemonės šiame lygyje tampa pastovesnės. Jau atsiranda žodžių, žyminčių ne tik daiktus, veiksmus, bet ir jų savybes (b altas, greitas, gražus). Kol kas nėra didelės apimties žodžių, nurodančių spalvą, formą, dydį, todėl vaikai dažnai bando juos pakeisti pažįstamais žodžiais. Pavyzdžiui: vietoj „didžiulis kamuolys“– „ratas į dangų“. Frazinė kalba tikrąja jos prasme jau atsiranda.

Vaikas plečia aktyvųjį žodyną (žodžiai, vartojami kasdienėje kalboje) ir pasyvųjį (žodžių rinkinys, kurį žino vaikas). Būdamas antrame raidos lygmenyje, vaikas jau pradeda suprasti gramatines formas, ne visada sėkmingai bando linksniuoti raidėmis (daiktavardžiais, būdvardžiais) ir laikais (veiksmažodžiais). Vaiko daromas gramatinis formos pokytis dar nėra suvokiamas kaip semantinės transformacijos priežastis, todėl formos formavimas šiame etape nevaidina vaidmens kuriant vaiko kalbą. Pavyzdžiui: vietoj „katė ėjo gatve“– „katė ėjo gatve“. Prielinksniai šiame etape dažnai vartojami klaidingai, su semantiniais pakaitalais. Pavyzdžiui: vietoj „lipo po stalu“– „lipo į stalą“. Jungtys ir dalelės praktiškai nenaudojamos.

2-ojo kalbos raidos etapo vaikų tarimas dar toli gražu nėra teisingas. Švelnūs garsai painiojami su kietais, kurtieji su balsiniais. Prastai išreikštas šnypštimas, skambus, švilpimas. Pavyzdžiui: „Zoya“– „soja“, „katė“– „koska“, „medis“– „deevo“. Dažnai žodžiuose vyksta skiemenų pertvarkymas: "monocle" - "nomocle",„beržas“– „gervė“. Taip pat skiemenų sudėtis gali būti pažeista ne tik reprodukcijos tvarka ir kokybe, bet ir kiekybe. Pavyzdžiui: „vartai“– „orota“, „rankšluostis“– „puodas“.

Palaikymas vaikui 2-ame kalbos raidos lygyje

Šis lygis būdingas normaliai 2–4 metų vaikų kalbos raidai. Šis laikas tinkamas papildyti žodyną ir tobulinti gebėjimą kurti frazę. Labai svarbu, kad vaikas girdėtų gramatiškai ir fonetiškai taisyklingą kalbą. Su juo reikia skaityti eilėraščius ir pasakas, stengtis prisiminti pasaką iš knygelės paveikslėlių ir tuo pačiu būtinai pasiūlyti kontekste reikalingus būdvardžius. Pavyzdžiui: vietoj „įbėgo pelė“– „įbėgo pilka pelė“, „pelytė“. Galite iš karto paaiškinti, kad „norushka“, nes ji gyvena audinėje, bus lengviau prisiminti naują žodį. Taip pat, jei vaikas sako „katė atbėgo“, galima paaiškinti, kad katė yra mergaitė, todėl ji „įbėgo“. Šiame lygyje vaikas visų pirma įvaldo gramatinę kalbos esmę, todėl jam reikia neįkyrių raginimų netinkamai vartojamų žodžių formų, kirčiavimo atveju.

3 kalbos raidos lygis: psichologiniai bruožai

Šiam lygiui būdingas didesnis sprendimo nepriklausomumas. 4-5 metų vaikas ir toliau kaupia išorinio pasaulio pažinimo patirtį. Jis vis dar užduoda klausimus suaugusiems, bet dabar jam reikia išsakyti savo nuomonę apie jį supantį pasaulį. Samprotaudamas vaikas laukia suaugusiojo reakcijos į jo nuosprendį, tokiu būdu bandydamaskaip nustatyti, ar tai tiesa. Trečiame raidos lygmenyje stebimas rimavimas, bandymai iš paprastų sakinių sukurti melodingą frazę, apysaką. Vaikas tampa jautresnis kalbos galimybių pasireiškimui įvairiose gyvenimo srityse.

Gramatika, fonetika, žodžių kūrimas, semantinis turinys 3 lygyje

3-iojo kalbos raidos lygio vaiko žodynas pasipildo, jame jau yra žodžių, įvardijančių daiktų, veiksmų ir reiškinių savybes. Šiame etape vaikų kalboje galima atsekti visas kalbos dalis, tačiau kartais jų funkcijos nėra prasmingos. Vaikas išreiškia save sakiniais, kartais net sudėtingais, jei įvaldoma jungtukų ir giminingų žodžių funkcijos kategorija. Jei ne, tada bandant išreikšti save sudėtingu sakiniu su priežastiniu ryšiu, gaunama panaši konstrukcija: „Nepiešiau,… pamečiau pieštuką“.

Sunkumus šiame etape vis dar gali sukelti žodžio formos ir žodžių darybos gramatiniai pokyčiai. Bet veiksmažodžio laiko kategorija, daiktavardžių, būdvardžių ir skaitvardžių didžiųjų ir mažųjų raidžių kaita jau yra suvokta. Lyties kategorija buvo įsisavinta, tačiau gali kilti sunkumų, jei nežinote, kuriai lyčiai priklauso konkretus žodis. Pvz.: „Šiandien pamačiau tokią gražią pūgą, ji apvažiavo, suko! Čia galite pamatyti žodžio „pūga“nežinojimą. Kirčio klaidos išlieka. Pavyzdžiui: „pilamas vanduo“.

Šiuo laikotarpiu vis dar gali kilti sunkumų ištariant atskirus garsus (šnypštimas, garsus, švilpimas). Skiemeninį skirstymą daugelis vaikų atpažįsta iš klausos, bet tik kaip intuityvią ritmikąžodžio padalijimas.

Vaikas jau gali sugalvoti istorijas iš paveikslėlio, trumpai apibūdinant daiktų savybes, formą, dydį, spalvą.

3 lygio kalbos tobulinimo darbas

Vaikas šiuo etapu dažniausiai gerai moka klausytis trumpų vaikų literatūros istorijų, pasakų, eilėraščių. Taip pat 4-5 metų vaikai jau mėgsta perpasakoti tai, ką kažkas perskaitė garsiai. Skaitymas padės praturtinti žodyną ir išmokti gramatiškai taisyklingos frazių ir sakinių kūrimo algoritmo. Perpasakojimas, ypač iš paveikslėlių, jau yra bandymas praktiškai pritaikyti gramatikos, darybos ir leksikos normas.

Sugalvoti eilėraščius su dviem ar keturiais eilėraščiais, vaidmenų pokalbiai žaislų ar išgalvotų personažų vardu – visa tai padės vaikui suprasti, kaip kurti kalbą priklausomai nuo situacijos. Suskirstyti žodžius pagal vieną ar daugiau požymių padės darbas su kortomis, vaizduojančiomis gyvūnus, gaminius, baldus, daiktus, metų laikus.

Norėdamas geriau įvaldyti morfologinę kalbos pusę, vaikas turi atkreipti dėmesį į galūnes, susijusias su lytimi, didžiąja raide, laiku. Paaiškinkite, kad yra žodžio dalių, kurios sudaro daug žodžių.

3 lygiu jau galite įvesti paprastus liežuvio sukimo būdus. Liežuvio sukimo laikas ateis 4 lygyje.

4 kalbos raidos lygis: psichologiniai suvokimo ypatumai

Šis lygis paprastai patenka į 5–6 metus. Vaikas jau ruošiasi eiti į mokyklą. Jis daug bendrauja su bendraamžiais. Sugeba tęsti pokalbį su suaugusiuoju, sumėgsta pasakoti istorijas iš atminties. Pradeda bandyti skaityti ir rašyti. Jam patinka turėti savo nuomonę ir bandyti ją apginti ne tik emocijų protrūkiais, bet ir argumentais.

Gramatika, fonetika, žodyno 4 lygis

4-ojo kalbos raidos lygio vaiko sprendimai yra logiški ir išdėstyti sudėtingais sakiniais. Gramatinės konstrukcijos harmoningos, tačiau kartais turi iškraipymų. Vaikas vartoja visas kalbos dalis, nevisiškai suvokia jų paskirtį, gana gerai įvaldo linksniavimą, skaičių, lyčių kaitą, kalbėjimo praktikoje laikosi gana gerai, pradeda vartoti lyginimo laipsnius.

Garso sistema vis tiek gali būti netobula, ypač keičiant pieninius dantis. Kalba jau gana harmoninga, tačiau gali būti neryškus garsų tarimas, dėl kurio atpažįstamas žodžio suliejimo efektas.

Skiemeninis skirstymas jau suvokiamas vizualiai, o tai rodo vaiko pasirengimą pradėti įsisavinti fonetinius kalbos pagrindus.

Vaikas išmoksta daug naujų žodžių, dažnai bandydamas atspėti jų reikšmę iš konteksto. Dėl to nėra iki galo įsisavinamas semantinis žodžio turinys, kuris vėliau išryškės konstruojant savo teiginius naudojant šiuos žodžius. Pavyzdžiui: "Lėktuvas pakilo aukštai į dangų ir nuskrido į mėnulį!" Vaikas sužinojo tik tai, kad lėktuvas skrenda, bet nežino visų jo savybių.

Užsiėmimai su vaiku 4 kalbos lygiu

Ketvirtame kalbos raidos lygyje vaiko žodynas sparčiai pildomas. Taip yra dėl besiplečiančio bendravimo rato ir naujų veiklų kūrimo. Šiuo laikotarpiu svarbu paaiškinti tikslią naujų žodžių reikšmę. Klasės su aiškinamuoju žodynu netrukdys. Šis etapas uždaro ikimokyklinio amžiaus vaikų išsivystymo lygius, todėl visos kalbos sritys turėtų būti kuo labiau išlavintos.

Ką reiškia ONR

Jei kurio nors amžiaus vaiko raida neatitinka aprašytų lygių, tai laikoma, kad jis turi OHP – bendrą kalbos neišsivysčiusį. Priežastys gali būti skirtingos:

1. Kalbos defektai artimiems vaikui.
2. Psichologinė trauma arba blogas šeimos klimatas.
3. Prasta vaiko sveikata, vidaus organų ligos.
4. Sunkūs galvos sumušimai ir sąmonės netekimas.
5. Sunki infekcinė liga.
6. Neteisinga įgimta ar įgyta kalbos aparato struktūra.
7. Įgimti arba įgyti klausos ir intelekto defektai.

Jei klausa, įgimtas intelektas ir kalbos aparatai nepažeisti, tuomet OHP galima gana greitai pašalinti, tačiau bet kokiu atveju prireiks specialisto pagalbos: logopedo, neurologo, psichologo, kartais gydytojo ortodonto ar kalbos raidos mokytojas.

Įkurtos specialios mokyklos vaikams, turintiems sunkesnį kalbos vėlavimą. Jie yra bendrojo lavinimo, tačiau su specialiomis programomis, skirtomis vaikų, sergančių OHP, kalbai lavinti.

Tiesą sakant, straipsnyje pateikta etapų klasifikacijaiš pradžių apibūdino vaikų, turinčių OHP (bendras kalbos sutrikimas), kalbos išsivystymo lygį. Bet tai gali būti saugiai taikoma apibūdinant vaikų, kurių kalba vystosi normaliai, laiku, kalbą. Skirtumas yra tik amžiuje. Paprasti vaikai įvaldo visus lygius iki 5–6 metų, tačiau vaikai, turintys sunkų DSD, geriausiu atveju galės pasiekti 4 lygį vidurinės mokyklos klasėje.

Lygių klasifikacija, žinoma, negali atspindėti viso kalbos gerinimo vaizdo. Yra specialūs testai, skirti nustatyti kalbos išsivystymo lygį.