Mokomoji užduotis. Ugdymo proceso tikslai

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:49

Kiekvienoje ugdymo įstaigoje iškeltas ugdymo uždavinys. Net darželyje. Juk ugdymas yra kompleksinis procesas, kurio metu dėmesys sutelkiamas į žinių, mąstymo būdų, įvairių normų perdavimą iš vyresniosios kartos į jaunesniąją. Procesas turi skirtingas reikšmes. Tačiau galiausiai kiekvienas vaikas augdamas turėtų įgyti tam tikrus įgūdžius, moralines vertybes, moralines nuostatas, kurios leistų orientuotis gyvenime ateityje.

Pedagogikos požiūriu

Šiuolaikinė švietimo sistema pedagogine prasme orientuota į specialiai organizuotą ir kryptingą mokytojų poveikį kolektyvui. Jis reikalingas tam, kad susiformuotų duotosios savybės ir būtų pasiekti konkretūs tikslai. Žinoma, ugdymas kaip procesas sukelia įvairių ginčų. Kažkas mano, kad neturėtumėte per daug mokyti vaikų, nes jie vis tiek bus paveiktiaplinką. Kiti, atvirkščiai, mano, kad be išsilavinimo žmogus vargu ar netaps asmenybe, gerbiamu visuomenės nariu. Ir tai yra teisinga. Pagrindinis bet kurio ugdymo proceso ugdymo uždavinys – nustatyti žmogaus polinkius ir gabumus bei juos ugdyti pagal jo individualias savybes.

Reikia pasakyti, kad tam tikras savybes būtina ugdyti atsižvelgiant į gamtos nulemtus polinkius. Atitinkamai ugdymo tikslas ir ugdymo užduotis turi būti parinkti taip, kad atitiktų vaiko išsivystymo lygį. Ir jie paliestų jo proksimalinio vystymosi zoną. Geras auklėjimas turi būti prieš vystymąsi.

Psichinis ugdymas

Ugdymo procesas – tai visa eilė veiklų, nukreiptų į darnų konkretaus žmogaus vystymąsi. Tai visų pirma skirta tėvams. Tačiau tokios įstaigos kaip vaikų darželiai ir mokyklos taip pat atlieka svarbų vaidmenį siekiant bendro tikslo. Švietimas vyksta įvairiomis kryptimis. Mes apsvarstysime kiekvieną iš jų atskirai. Pavyzdžiui, psichinis ugdymas suprantamas kaip asmenybės ugdymas, kuris ugdymo procese atsiskleidžia moraliniu, emociniu ir fiziniu požiūriu. Tai labai svarbu asmeninių savybių ugdymui. Ugdomosios ir ugdomosios užduotys pagal psichikos kryptį yra skirtos užtikrinti, kad vaikai atliktų tam tikras užduotis:

• įgijo tam tikrą mokslinių žinių kiekį;
• išmoko susidaryti savo nuomonę ir pasaulėžiūrą;
• išvystyta protinė jėga, gebėjimai,pažintiniai pomėgiai;
• pripažino poreikį nuolat atnaujinti savo žinias.

Visus šiuos tikslus nustato vidurinės mokyklos. Dėmesys sutelkiamas į tai, kad būtent protinis ugdymas yra pirmasis žingsnis įvaldant visą pagrindinių mokslų žinių sistemą.

Fizinis lavinimas

Tai ne mažiau svarbu. Šiuolaikinė švietimo sistema daug dėmesio skiria fiziniam vystymosi aspektui. Pagrindinės užduotys šiuo atveju yra šiek tiek kitokios. Tačiau be jų neįmanoma įsivaizduoti jokios švietimo sistemos. Kūno kultūra yra susijusi su vaiko sveikatos gerinimu ir tinkamu vystymusi, jo veiklos gerinimu, natūralių motorinių savybių ugdymu.

Šio naudingo ir reikalingo proceso tikslas – optimizuoti fizinį žmogaus vystymąsi. Be to, pagerinti jo savybes, kad jos derėtų su dvasinėmis ir moralinėmis asmens savybėmis. Ugdomasis darbas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar mokyklose, be kita ko, yra skirtas gyvybiškai svarbiems motoriniams įgūdžiams ir gebėjimams formuoti, prisidėti prie pagrindinių mokslinio ir praktinio pobūdžio žinių įgijimo.

Darbo švietimas

Jis pradeda formuotis nuo vaikystės – šeimoje, mokykloje – ir apima elementarių žinių apie darbo pareigas diegimą vaikui. Bet kokia veikla yra svarbi psichikos, moralinių žmogaus savybių ugdymo priemonė. Todėl moksleiviams tai turėtų būti natūralus poreikis. Yra įdėtitam tikri ugdymo tikslai dar mokantis vidurinėje mokykloje:

• formuoti vaikuose teigiamą požiūrį į darbą, kuris pristatomas kaip didžiausia vertybė gyvenime;
• ugdyti pažintinį domėjimąsi žiniomis, kūrybinio darbo poreikius;
• ugdyti aukštą moralinį charakterį, kruopštumą, pareigingumą ir atsakomybę;
• suteikti studentams įvairių darbo įgūdžių.

Tai yra, darbo švietimas yra susijęs su tais ugdymo proceso aspektais, kurie apima dėmesį į veiklą.

Moralinis ugdymas

Šio proceso ugdymo tikslai yra nukreipti į moralinių sampratų, jausmų ir įsitikinimų, atitinkančių visuomenėje nusistovėjusius standartus, formavimą. Jos suprantamos kaip universalios žmogaus vertybės. Jie atitinka moralės normas, buvo sukurti žmonių natūralios istorinės visuomenės raidos eigoje. Mokytojai teigia, kad dorinis ugdymas – tai tikslingas dorinio vaiko charakterio, jo elgesio, bendravimo, mąstymo įpročių formavimas. Atitinkamai, šio proceso uždavinys yra nukreiptas į nuoširdžių jausmų, moralinio charakterio, savo pozicijos formavimą, bet visada esamų moralinių vertybių rėmuose. Toks žmogus ateityje tikrai taps vertu savo šalies piliečiu.

Patriotinis ugdymas

Ypatingo dėmesio nusipelno tokio ugdymo aspekto kaip patriotiniai jausmai. Vaikas turi gerbti savoTėvynė, jos gamta, dovanos, kultūros vertybės. Tiek darželiuose, tiek mokyklose aktyviai vyksta įvairūs kariniai-patriotiniai renginiai, padedantys vaikams suvokti moralinę priklausymo savo žemei vertę. Jų rėmuose rengiamos sąlygos kurti pilietinio-patriotinio ugdymo sistemą. Kas tai?

Daugelis pedagogų pažymi, kad pilietinis-patriotinis ugdymas yra prioritetinė šiuolaikinės švietimo sistemos kryptis. Šio proceso uždavinys – suformuoti asmenį, galintį atlikti socialiai pagrįstus veiksmus. Jis turi mokėti susieti save su esama socialinių santykių sistema ir matyti joje savo vietą, vaisingą ryšį su kitais žmonėmis.

Kariniais-patriotiniais ugdymo tikslais siekiama, kad vaikas užaugtų vertas pilietis, šalies patriotas, gerbiantis jos įstatymus. O šiam tikslui pasiekti atliekama nemažai užduočių:

• Vykdoma mokslu pagrįsta vadybinė ir organizacinė veikla. Juo siekiama sudaryti optimalias sąlygas pilietiškam ir patriotiniam moksleivių ugdymui.
• Mokinių galvose ir jausmuose patvirtinamos idėjos apie visuotines žmogaus vertybes, pažiūras ir įsitikinimus.
• Kuriama efektyvi švietimo sistema. Jo dėka sudaromos optimalios sąlygos ugdytis pagrindinėms vaikų pilietinėms savybėms.

Šiuolaikinių ugdymo principų ypatumai

Kaip užauginti gerai besielgiantį vaiką? Visi užduoda šį klausimątėvai. Reikia pažymėti, kad kiekvienas turi savo nuomonę apie šį procesą, jo ypatybes ir principus. Tačiau vis dar yra pradinės nuostatos, kuriomis remiantis formuojama šiuolaikinė ugdymo metodika. Šiandieninė švietimo sistema remiasi keliais principais:

1. Visuomenė proceso orientacija.
2. Švietimas turi būti glaudžiai susijęs su gyvenimu ir darbu.
3. Jis turi būti pagrįstas humanizmu.
4. Asmenybė šiame procese vaidina svarbų vaidmenį.
5. Visi poveikiai turi būti vienodi.

Švietimo užduotis šiuo atveju apgalvota taip, kad į kintančius visuomenės poreikius būtų atsižvelgiama derinant su esamomis filosofinėmis ir psichologinėmis-pedagoginėmis sampratomis. Pakalbėkime apie juos išsamiau.

Kokios sąvokos?

Šiuolaikinė pedagoginė praktika remiasi dviem ugdymo sampratomis – pragmatine ir humanistine. Pirmasis buvo patvirtintas JAV XX amžiuje ir vis dar saugomas. Jos šūkis – švietimas išgyvenimui. Tai yra, mokyklos uždavinys – išauginti visų pirma efektyvų darbuotoją ir atsakingą pilietį. Humanistinė koncepcija turi daugiau šalininkų. Anot jos, reikia padėti žmogui suvokti visus jam būdingus gebėjimus ir gabumus. Tačiau yra modernesnių ir aktualesnių ugdymo sampratų:

1. Orientacija į kolektyvizmą. Pagrindinis dalykas šioje koncepcijoje yra bendro, grupinio kūrybiškumo ir mokymosi idėja, kai ugdymas, kaip procesas, apima asmenybės raidos valdymą.komandoje.
2. Socialinė samprata. Tai labai įdomu ir moko. Šiuo atveju auklėjimas suprantamas kaip socialinis procesas, kuris formuojasi tam tikrų įtakų žmogaus veiklai ir elgesiui pagrindu. Jos užduotis – sukurti veiksmingą aplinką konkretaus asmens augimui ir vystymuisi.
3. Asmeniškai orientuota kultūros koncepcija. Pasak jos, pasaulio paveikslas visų pirma grindžiamas žmogumi. O švietimas turėtų vykti pagal kultūrinius ir tautinius pagrindus. Pagal šią sampratą žmogus visų pirma yra kultūrinių ir moralinių principų žmogus.
4. Švietimo saviorganizacija. Pagal šią koncepciją procesas suprantamas kaip kūrybiškas gyvenimo problemų sprendimas. Tai yra, žmogus pats pasirenka, kaip tiksliai jas galima išspręsti.

Kas yra esmė?

Ugdymo procesas yra visa sistema, kurioje tam tikrą vaidmenį atlieka įvairūs veiksniai. Ir būtent jis yra šiuolaikinės pedagoginės veiklos ugdymo įstaigose pagrindas. Tačiau tai neapsiriboja jais. Juk ugdymo procese atsižvelgiama į visus aplinkos veiksnius, kurie gali turėti įtakos žmogui jo formavimosi eigoje.

Švietėjiško darbo tikslai ir uždaviniai yra nukreipti į pagrindinius prieštaravimus tarp skirtingų mokinio sričių. Ir daryti tai taip, kad jo asmenybė formuotųsi darniai ir holistiškai. O proceso dalyviai turi daryti viską, kas įmanoma, kad suaktyvintų visas galimas įtakas vaikui. Samoauklėjimas – tai visas metodų ir būdų, turinčių įtakos žmogui, derinys.

Svarbiausia veiksmų tikslingumas

Iš karto pažymime, kad švietėjiškas darbas visada atliekamas kompleksiškai. Tai yra, poveikis yra ne tik tiesiogiai vaikui. Svarbiau įvertinti jos aplinką, kurią mokytojai turėtų daryti kaip ugdymo proceso dalį. Dėl to iškeliamos šios edukacinės užduotys:

• nustatyti individualias kūdikio savybes, jo raidą, aplinką, interesus;
• ugdomojo poveikio programavimas;
• metodų ir formų, skirtų individualiam darbui su vaiku, kūrimas ir diegimas;
• ugdomojo poveikio veiksmingumo laipsnio įvertinimas.

Nepilnamečio ryšio su aplinka metu susidaro palanki emocinė atmosfera. Vaikai įtraukiami į įvairias veiklas. Kita tikslų grupė yra skirta koreguoti skirtingų vaiko socialinių santykių subjektų įtaką. Šio proceso metu gali būti teikiama socialinė pagalba šeimai. Vaikas aktyviai dalyvauja dialoge su mokytojais. Šiuo atveju ugdomojo darbo planavimas kuriamas taip, kad pirmoje vietoje būtų organizacinė veikla.

Struktūra

Švietimo procesas susideda iš kelių komponentų – tikslo, turinio, operatyvinės veiklos ir analitinės – produktyvaus. Pakalbėkime apie juos išsamiau:

1. Tikslinis komponentas yra ugdymo proceso tikslų apibrėžimas. Ir jie pateikiami atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, neatsižvelgiama į socialinės raidos tendencijas.
2. Turinio komponentas yra pagrindinė kryptis, kuria remiantis kuriamas visas procesas. Jo turinys orientuotas į savybių formavimą, kurios konkrečiam asmeniui yra pagrindinės jo santykio su išoriniu pasauliu požiūriu.
3. Veiklos-veiklos komponentas yra pedagoginės priemonės, kurias mokytojas įgyvendina savo darbe auklėjamojo darbo tikslais. Šiuo aspektu mokymasis yra aktyvi proceso subjektų sąveika su objektais.
4. Analitinis ir rezultatyvus komponentas apima auklėjimo proceso efektyvumo įvertinimą.

Išsilavinimo modeliai

Kaip užauginti gerai besielgiantį vaiką? Norėdami atsakyti į šį klausimą, turite suprasti, kaip vyksta procesas, ką daryti, kad jis būtų tikrai efektyvus. Ugdymo esmė yra aiški, jei tyrinėjame jo modelius, tai yra išorinius ir vidinius ryšius, turinčius įtakos pedagoginių tikslų sėkmei. Kad kūdikis būtų tikrai gerai išauklėtas, ir tėvai, ir mokytojai turėtų atsiminti kai kuriuos šio proceso modelius:

• Asmeniniai vaiko interesai turi derėti su visuomene. Svarbūs ir pedagoginio proceso uždaviniai. Svarbiausia, kad kūdikis būtų aktyvus, o tam jis turi turėti motyvacijos.
• Išsilavinimas ir auklėjimas kartu daro įtaką bendrajai žmogaus kultūrai. Tai yra, tobulėjame, jei įgyjame žinių, plečiame akiratį ir veiklos apimtį.
• Švietimo įtaka vaikui turi būti holistinė. Jie negali prieštarauti pedagoginiams reikalavimams.

Taigi ugdymo procesas yra holistinė samprata, leidžianti formuoti žmoguje vientisumą ir harmoniją. Tačiau nepamirškite, kad vaikas yra pagrindinė vertybė žmonių santykių sistemoje. Kartu žmogiškumas čia yra pagrindinė norma. O kad ugdymas būtų sėkmingas, svarbu, kad vaikas į tą ar kitą veiklą įsitrauktų savanoriškai, pasitikėtų mokytojais ir tėvais. Ir jis suprato, kad bet kuriuo atveju yra ginamas, o į jo interesus buvo atsižvelgta. Didžiulę įtaką daro ir tėvų meilė, pagarba kūdikiui, mokėjimas jį išklausyti ir suprasti.