Vaikų psichikos raida: pagrindiniai etapai, ypatumai ir sąlygos, amžiaus normos

2024 Autorius: Priscilla Miln | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-02-18 05:49

Vaiko protinis vystymasis yra sudėtingas, ilgas, nenutrūkstamas procesas, vykstantis įvairių veiksnių įtakoje. Jie yra paveldimi, biologiniai, socialiniai. Psichikos raida yra netolygus procesas. Tradiciškai jį galima suskirstyti į kelis etapus. Mūsų straipsnyje mes išsamiai aptarsime vaikų psichinės raidos ypatybes ir psichinius procesus, būdingus skirtingoms amžiaus grupėms. Būtinai atsižvelkite į psichikos formavimąsi įtakojančius veiksnius ir diagnostinius metodus, nustatančius vaiko išsivystymo lygį.

Vaiko nervų sistemos formavimosi ypatumai

Kūdikio psichikos raida prasideda likus keliems mėnesiams iki jo gimimo, net gimdoje. Vaisius į skirtingus garsus ir kitus išorinius dirgiklius reaguoja tam tikru būdu: pradeda aktyviau elgtis arba, atvirkščiai, nurimsta. Taip atsitinkadėka jo nervų sistemos, kuri, savo ruožtu, atsispindi kūdikio psichikoje. Šios dvi sąvokos yra neatskiriamai susijusios.

Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais nervų sistemos raida yra greita, kelis kartus greičiau nei visais vėlesniais jo gyvenimo metais. Taigi, jei naujagimio smegenys sveria 1/8 jo kūno masės, tada iki vienerių metų jo svoris padvigubėja. Ir nors vystymosi tempai dar labiau lėtėja, jie įgauna kiek kitokį pobūdį, yra labiau skirti protiniams gebėjimams lavinti. Gimus kūdikiui, jo smegenys ne tik nenustoja augti, bet ir toliau aktyviai formuojasi.

Galima drąsiai teigti, kad psichika yra atsakas į žmogaus nervų sistemos veiklą, o psichikos vaiko raida – sudėtingas ir pažeidžiamas procesas. Iš pradžių tam įtakos turi paveldimas-biologinis veiksnys. Vėliau susijungia socialinis spektras ir tėvų santykiai šeimoje. Skirtingam amžiui būdingos jų pačių vaiko psichinės raidos ypatybės. Pakalbėkime apie amžiaus normas išsamiau.

Vaiko psichikos formavimosi etapai

Vaikas augdamas vystosi ne tik fiziškai. Kartu su kūno augimu formuojasi ir jo psichika. Praktikoje išskiriami šie vaikų psichikos vystymosi etapai:

1. Kūdikystė: nuo gimimo iki 1 metų. Šiame etape vyksta aktyvus vaiko smegenų augimas ir vystymasis. Pirmieji kūdikio gyvenimo metai pasižymi padidėjusiu jo aktyvumu, įsigijimumotoriniai įgūdžiai.
2. Ankstyvoji vaikystė: nuo 1 iki 3 metų. Šiuo laikotarpiu sensorinės motorikos ugdymas yra kitų, sudėtingesnių psichikos funkcijų pagrindas.
3. Ikimokyklinis: nuo 3 iki 7 metų. Šiame ir kitame etape vaiko veiksmai įgaus individualų charakterį, vystysis asmeninė psichikos sfera.
4. Pradinės mokyklos amžius: nuo 7 iki 11 metų. Iki šio laikotarpio pradžios vaiko gyvenime įvyksta reikšmingų pokyčių, tiesiogiai susijusių su intelektinės ir pažintinės psichikos funkcijos raida.
5. Paauglystė: 11–15 metų. Šiam etapui būdingi šie su amžiumi susiję vaikų protinės raidos bruožai: savigarba, bendravimas su bendraamžiais, noras rasti savo vietą grupėje.

Psichikos raidos kūdikystėje ypatumai

Laikotarpiu nuo gimimo iki vienerių metų vystosi pagrindinės vaiko motorinės funkcijos. Kiekvieną mėnesį bejėgis mažylis tampa vis aktyvesnis, susidomėjęs tyrinėja savo kūną ir motorinius gebėjimus. Kūdikis mokosi bendrauti su aplinkiniais žmonėmis, įvairiai reikšti savo norus ir reaguoti į išorinius dirgiklius: garsus, veido išraiškas, intonaciją.

Šiame etape jam reikšmingiausios figūros yra tėvai – mama ir tėtis. Jų užduotis – suteikti vaikui tiek fizinį, tiek protinį vystymąsi. Būtent tėvai moko mažylį „bendrauti“su išoriniu pasauliu, jį pažinti. Šiame etape svarbu skirti pakankamai dėmesio vaikui, skatinti jo raidąstambioji ir smulkioji motorika, spalvų, formų, tūrių, daiktų faktūrų suvokimas. Net ir turint šešių mėnesių kūdikį, būtinai reikia mankštintis.

Tinkamai parinkti žaislai ir reguliarūs pratimai, skirti lavinti sensorines-motorines funkcijas, paskatins tolesnį jutimų vystymąsi. Bet nebūtina reikalauti, kad vaikas laikytųsi tėvų nustatytų taisyklių. Kol jis dar per jaunas, kad juos įsisavintų.

Psichinis vystymasis nuo 1 iki 3 metų amžiaus

Ankstyvoje vaikystėje mažas ir neapsaugotas kūdikis, neseniai žengęs pirmuosius žingsnius, tampa savarankiškesnis. Pirmiausia jis išmoksta aktyviai vaikščioti, tada bėgioti, šokinėti, tyrinėti aplinkinius objektus ir prasmingai kalbėti. Tačiau net ir šiuo gyvenimo etapu jo galimybės vis dar ribotos.

1–3 metų vaikų protinis vystymasis grindžiamas suaugusiųjų mėgdžiojimu. Kad vaikas išmoktų ką nors daryti, jis pirmiausia turi pamatyti, kaip tą patį veiksmą atlieka jo mama ar tėtis. Vaikas mielai žais įvairius žaidimus ir mokysis dalykų su tėvais. Tačiau kai tik mama ar tėtis išsiblaško ir užsiima savo reikalais, kūdikis tuoj pat pasitrauks iš žaidimo.

Mažų vaikų protinis vystymasis yra neatsiejamai susijęs su naujais atradimais. Vaikas pradeda suprasti, kad skirtingi objektai atlieka tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, televizorių galima įjungti nuotolinio valdymo pultu, o paspaudus kompiuterio mygtuką užsidegs monitorius ir t.t. Bet svarbiausia, kad vaikaspradeda atskirti savo veiksmus nuo suaugusiųjų atliekamų. Šiuo laikotarpiu vaikas įsisąmonina savo „aš“, pradeda formuotis savigarba, atsiranda pasitikėjimas savimi, o kartu ir vaiko nenoras daryti tai, ką sako tėvai. Pasibaigus laikotarpiui, mamos ir tėčiai gali susidurti su vadinamąja trejų metų krize.

Ikimokyklinio amžiaus vaiko psichikos raidos procesai

Kitas etapas patenka pačiu laiku, kai baigiasi trejus metus trukusi krizė. Šiuo metu vaikas jau turi tam tikrą savigarbą, jaučiasi pasitikintis ant kojų ir gali daugmaž normaliai kalbėti. Kartais jis netgi jaučiasi „viename bangos ilgyje“su suaugusiaisiais. Tai tik norint suprasti, kodėl suaugusieji daro tam tikrus dalykus, o kūdikis vis tiek negali. Ir vaidmenų žaidimai jam padės tai padaryti. Žaidime modeliuodamas įvairias gyvenimiškas situacijas, vaikas geriau įsisavina informaciją, lavina abstraktų mąstymą. Tėvai turi atkreipti dėmesį į šią vaikų protinio vystymosi ypatybę.

Skirtingai nei 4–5 metų vaikas, vyresnis ikimokyklinukas turi savo psichikos ypatybes. Šiame amžiuje jam labai reikia bendrauti su bendraamžiais. Šis amžiaus laikotarpis yra tiesiogiai susijęs su šiais psichikos vaiko vystymosi procesais:

1. Atmintis – tai naujų žinių įsisavinimas, naudingų įgūdžių ir įpročių įgijimas.
2. Mąstymas – tai logikos ugdymas, gebėjimas užmegzti ryšius tarp įvairių reiškinių ir jų priežasčių.
3. Kalba – gebėjimas susidoroti su taisyklingu visų gimtosios kalbos garsų tarimu, reguliuoti garsumą ir tempą, reikšti emocijas.
4. Dėmesys – tai gebėjimas sutelkti mintis į tam tikrą objektą.
5. Vaizduotė – tai gebėjimas galvoje kurti įvairius vaizdus naudojant jau žinomus faktus ir jais manipuliuoti.
6. Suvokimas – gebėjimo suvokti spalvas, formas, garsus, objektus erdvėje ir holistinį vaizdą ugdymas.

Aukščiau aprašytų psichinių procesų vystymasis yra sėkmingo mokymosi pagrindas.

Jaunesnių mokinių psichikos raida

Šis amžiaus laikotarpis apima 7–11 metų atotrūkį. Šiuo metu vystosi intelektualinė ir pažintinė sfera. Verta pastebėti, kad prasidėjus mokslams vaiko gyvenimas pasikeičia kone kardinaliai. Iš mokinio reikalaujama laikytis drausmės ir kasdienės rutinos, gebėti kurti santykius komandoje, planuoti ir kontroliuoti savo veiksmus.

Šiame etape yra keletas vaiko psichinės raidos ypatumų:

1. Vyresnis nei septynerių metų mokinys turi pakankamai užsispyrimo, kad ilgą laiką galėtų susikoncentruoti ties užduoties atlikimu. Jis gali ramiai sėdėti visą pamoką, atidžiai klausydamas mokytojo.
2. Vaikas žino arba išmoksta planuoti savo laiką ir kontroliuoti veiksmus. Jis atlieka namų darbus tam tikra seka ir eina pasivaikščioti tik atlikęs visus namų darbus.
3. Vaikas gali nustatyti savo žinių lygį ir nustatyti, ko jam trūksta, kad išspręstų konkrečią problemą.

Tėvų užduotis šiame vystymosi etape – palaikyti vaiką emociškai, padėti jam susirasti naujų draugų, greitai prisitaikyti prie naujos kasdienybės ir gyvenimo komandoje.

Paauglių psichologija

Pasak daugumos psichologų, vaikų amžius nuo 7 iki 15 metų yra labai svarbus. Šiuo laikotarpiu staigus šuolis tiek fizinėje, tiek psichinėje vaiko raidoje. Jį užvaldo didelis noras daryti suaugusius veiksmus, tačiau jis nenori prisiimti už juos atsakomybės, skirtis vaikiškai nebaudžiamas. Paauglystė pasižymi šiomis savybėmis:

• nesąmoningi veiksmai prieš tėvus;
• sistemingas leistino ribų pažeidimas;
• naujų autoritetų atsiradimas tarp suaugusiųjų ir jų mėgdžiojimas;
• noras išsiskirti iš komandos, iš minios.

Priklausomai nuo to, kokį elgesio modelį pasirenka tėvai, vaikas gali arba rasti savo vietą pasaulyje ir apsispręsti dėl savo gyvenimo pozicijos, arba nuolat kovoti su draudimų sistema, gindamas savo norus ir savo nuomonę. Mamos ir tėčio užduotis – apsaugoti paauglį nuo neapgalvotų poelgių, rasti su juo bendrą kalbą.

Vaikai su psichikos negalia

Kiekvienas žmogus mokykloje ar kasdieniame gyvenime bent kartą susidūrė su vaiku, kuris pagal lygįpsichikos raida labai skiriasi nuo „normalių“vaikų. Be to, jis gali būti fiziškai gerai sukonstruotas, tačiau tuo pat metu skaito itin lėtai, nemoka kurti loginių grandinių tarp veiksmų ar tiesiog bendrauja su bendraamžiais. Tokiems vaikams specialistai dažnai diagnozuoja protinį atsilikimą.

Visas situacijos sudėtingumas slypi tame, kad tėvai iki tam tikro momento gali nežinoti apie šią protinio vystymosi ypatybę. Vaikai su šia diagnoze išoriškai nesiskiria nuo savo bendraamžių. Tačiau jie dažnai turi problemų prisitaikydami prie komandos ir problemų su mokyklos rezultatais.

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos vaiko psichikos vystymosi aspektus:

1. Kalba. Šis punktas apima ne tik logopedinio pobūdžio problemas, bet ir leksines bei gramatines problemas.
2. Nedėmesingumas. Vaikai, turintys protinį atsilikimą, paprastai turi padidėjusį motorinį aktyvumą, jie nuolat yra išsiblaškę, negali susikaupti ties vienu dalyku.
3. Suvokimo pažeidimas. Vaikas nesuvokia ir neranda jam pažįstamų daiktų naujoje aplinkoje, neprisimena žmonių vardų.

Vaikams su psichikos negalia reikalingas didesnis tėvų ir mokytojų dėmesys. Jiems reikia daug daugiau laiko ir kantrybės studijuoti medžiagą nei jų klasės draugams.

Kas turi įtakos psichikos raidai?

Yra šios protinio vystymosi prielaidoskūdikis:

1. Normalus smegenų veikimas.
2. Vaiko bendravimas su suaugusiaisiais. Socialinės patirties nešėjai vaikui yra tėvai, vyresni broliai ir seserys, darželių auklėtojai ir mokytojai mokykloje. Kiekvienas žmogus turi bendravimo poreikį. Ir vaikas nėra išimtis. Bendraudamas su suaugusiaisiais jis išmoksta pažinti save ir kitus žmones, įvertinti veiksmus ir poelgius. Bendravimo poreikis pasireiškia per susidomėjimą ir dėmesį suaugusiam žmogui, norą parodyti jam savo įgūdžius ir gebėjimus.
3. Paties vaiko veikla. Po kūdikio gimimo jo motorinė veikla nesustoja, o tik didėja. Vaikas augdamas mokosi šliaužioti, tada vaikščioti, šokinėti, bėgioti, dalyvauti žaidimuose su kitais vaikais, rungtyniauti ir pan. Tai yra, normaliai besivystantis vaikas visada yra aktyvus.

Kiekviename vaiko raidos etape, o ypač pirmajame, šeima daro didžiulę įtaką psichikai, būtent joje vyraujančiai atmosferai. Jei vaikas auga gerumu, yra apsuptas dėmesio, nemato tėvų kivirčų, negirdi riksmų, jis turės visas sąlygas realizuoti savo fizines galimybes.

Psichikos raidos diagnozė

Kaip suprasti, ar vaikas vystosi taip, kaip turėtų? Iki šiol yra daug metodų, leidžiančių įvertinti psichikos išsivystymo lygį. Vaiko diagnozė yra skirta ištirti visus psichikos aspektus. Gauti duomenys lyginami, kad būtų galima susidaryti visapusišką vaiko vaizdą. Taigi, yra vertinimo metodai:

• vaiko fizinis vystymasis;
• protinis tobulėjimas;
• kokybiškas asmenybės ugdymas;
• individualių įgūdžių ir gebėjimų ugdymas.

Nustatant diagnozę, svarbu laikytis šių taisyklių:

1. Sudarant psichologinį profilį turi būti panaudota bent 10 testų.
2. Nepamirškite, kad kiekviena technika skirta tam tikram amžiui. Jei nėra amžiaus apribojimų, testai gali skirtis vienas nuo kito informacijos pateikimo būdu.
3. Niekada nedarykite spaudimo vaikui, išbandykite jį be savanoriško noro. Priešingu atveju tyrimo rezultatai gali būti nepatikimi.